Talinas bus pirmoji sostinė pasaulyje pasiūliusi nemokamai naudotis visuomeniniu transportu ir didžiausias miestas, bet ne vienintelis.
Vien Prancūzijoje yra dvi dešimtys mažesnių miestų, kurių gyventojai visuomeniniu transportu gali naudotis nemokamai. Po kelis jų yra ir kitose šalyse, be to, šen ten vyksta diskusijos.
Miestų, kurių gyventojai visuomeniniu transportu gali naudotis nemokamai, atstovai teigia, kad sistema lūkesčius pateisino su kaupu. Kitur yra nemažai skeptikų, įvardijančių trūkumus – tokios paslaugos kainą, kokybę ir žmonių požiūrį į nemokamus dalykus.
Ar tikrai gatvėse sumažės automobilių? Ar tikrai toks transportas taps patogesnis? Ar tikrai tai apsimoka? O gal tai tik politiniai žaidimai, kuriais kaltinama ir Talino valdžia?
Taline surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Nemokamas visuomeninis transportas – drąsus žingsnis Žaliosios sostinės link“ vyko mandagios ir diplomatiškos diskusijos. Tačiau po jos skeptikai ir liko skeptikais, o propaguotojai neatsiiėmė savo idėjos.
Keičia žmonių santykius
Aubanė yra Marselio priemiestis. Šiame regione gyvena apie 150 tūkst. gyventojų. 2007 metais prieš vietos rinkimus politikai pažadėjo, kad visuomeninis transportas bus nemokamas. Miesto vadovai savo pažadą ištęsėjo maždaug po metų – faktiškai prasidėjus ekonominei krizei.
„Yra tris priežastys, kodėl tai padarėme: krizė – norėjome, palengvinti gyvenimą šeimoms, eismas – gatvėse eismo sąlygos buvo itin sudėtingos, ir socialinė – siekėme užtikrinti visiems lygias galimybes judėti“, - sakė Aubanės regiono prezidentė Magali Giovannangeli.
Anot jos, pasaulyje, kuriame viskas vertinama pinigais ir finansine nauda, netgi teisiškai buvo sudėtinga priimti tokį sprendimą. Kritikai sakė – keleiviai nebrangins to, kas bus nemokama, esą padaugės vandalizmo atvejų.
Visgi – nieko nėra nemokamo, o už nemokamą transportą Aubanėje sumoka vietos verslininkai. Bendrovės, turinčios daugiau nei 9 darbuotojus, moka transporto mokestį. Tokios bendrovės regione sudaro apie 10 proc. Šis mokestis išaugo tris kartus, užtat regione paleistas modernus tramvajus.
„Kokybė – vienas svarbiausių dalykų, dėl kurių keleiviai brangina visuomeninį transportą“, - sakė M. Giovannangeli.
Anot jos keleivių skaičius išaugo keleriopai, o vieno keleivio pervežimo savikaina atpigo perpus, nes transporto priemonės išnaudojamos daug efektyviau.
„Tai ne politika, o filosofija, kaip pakeisti savo miestą ir pasaulį. Kainą ir kontrolę pakeitė nauda ir ir laisvė. Jaunimui patinka be baimės įlipti į autobusą ir nuvažiuoti ten, kur jis anksčiau negalėjo sau leisti nuvažiuoti.
Be to, tai įrodo, kad visada yra alternatyvų“, - sakė M. Giovannangeli.
Neprireikė naujo kelio
Tačiau Aubanė nebuvo pirmasis miestas Europoje, įdiegęs nemokamą visuomeninį transportą. Dešimčia metų anksčiau jį aplenkė Belgijos Hazelto miestas. Nedidelis, neturintis nė 100 tūkst. gyventojų šis miestas yra vienas turtingiausių Belgijoje. Jis gausiai lankomas turistų.
Šio miesto atstovas Marcas Verachtertas teigė, kad nemokamo transporto idėja atsirado visiškai atsitiktinai. Miestas kentė didžiules spūstis, o Senamiestį supantis žalias žiedinis bulvaras nebebuvo žalias. Jis tiesiog skendėjo smoge.
Per rekonstrukciją teko uždaryti dalį gatvių. Tuomet vairuotojams pasiūlyta naudotis autobusais, kad jiems nekiltų nepatogumų. Kiek gi turėtų kainuoti bilietas? - svarstė miesto vadovai. Vairuotojui iš keleivių surinkti po pusę euro ir, prireikus, duoti grąžos – didelis vargas.
Miesto meras pasiūlė laikinai keleivius vežti nemokamai. Jau kitą dieną nemokamuose autobusuose keleivių padaugėjo aštuonis kartus. Tai paskatino miesto valdžią priimti sprendimą, kad viešasis transportas būtų nemokamas visą laiką.
Būtina pridurti, kad tai buvo ekonomiškai labai gerai pagrįsta idėja, mat nuo automobilių dūstanti čiam Hazeltas planavo statyti žiedinį aplinkelį.
„Šis aplinkelis mums būtų kainavęs tiek, kiek nemokamam visuomeniniam transportui išleisime galbūt per 100 metų, o dabar jo neprireikė“, - sakė M. Verachtertas.
Jis pabrėžė, kad nemokamas visuomeninis transportas turi būti saugus, patogus naudoti ir komfortiškas. Tačiau kiek tai kainuoja miestui?
Belgas paaiškino, kad transporto kompanija priklauso regiono regiono valdžiai. Kol transportas buvo mokamas, pajamos iš bilietų padengdavo apie 11 proc. išlaidų. Hazelto politikai pasiūlė iš miesto biudžeto padengti 25 proc. transporto išlaidų.
„Tai sudaro 1 – 2 proc. miesto biudžeto. Bet tiek pat pinigų skiriame kultūros centrui išlaikyti. Ir niekas dėl to nesiskundžia. Šiukšlių išvežimas miestui kainuoja kone dvigubai brangiau ir niekas dėl to nesiskundžia.
Mes nešvaistome mokesčių mokėtojų pinigų. Pavyzdžiui, miesto meras pirmiausia atleido savo vairuotoją ir atsisakė tarnybinio automobilio“, - pasakojo M. Verachtertas.
Švedijos Stokholmo Karališkojo technologijų instituto profesorius Jonas Eliassonas įsitikinęs, kad nebūtinai miestas ar keleiviai privalo mokėti už visuomeninį transportą.
Pavyzdžiui, kai kuriuose Belgijos miestuose naktimis kursuoja vadinamieji „alaus“ autobusai, kuriuos finansuoja alaus darykla. Kitu atveju miestas autobusų neišlaikytų.
Visuomeninį transportą gali dotuoti įstaigos ar kompanijos, kurioms tai naudinga, pavyzdžiui, maršrutą į ligonę galėtų finansuoti pati ligoninė ir panašiai.
Suprastėtų kokybė
Vokiečiai taip pat svarsto apie nemokamą visuomeninį transportą. Ypač aktyviai šią idėją perša „Piratų partija“, per pastaruosius rinkimus iškovojusi nemažai vietų Vokietijos Berlyno – Brandenburgo federalinėse žemėse.
Šio regiono visuomeninio transporto operatorės bendrovės VBB tarifų, pardavimo ir rinkodaros vadovas Matthias Stoffregenas nemokamo visuomeninio transporto idėją vertina kritiškai, nes tai nebūtų efektyvu.
„Būtų labai sunku užtikrinti visuomeninio transporto kokybę, nes operatoriui nebūtų jokio stimulo investuoti, gerinti paslaugas tam, kad pritrauktų daugiau keleivių. Arba miestų vadovai turėtų pasirašyti labai griežtas sutartis ir kontroliuoti vežėjus.
Be to, kompanijai nebereikėtų galvoti, kaip veikti efektyviau, kaip uždirbti daugiau pinigų, nes nuo šių pastangų jų pajamos nepriklausytų, suprastėtų vadyba“, - aiškino M. Stoffregenas.
Keleiviai taip pat nebrangintų ir nevertintų to, ką gauna nemokamai ir, tikėtina, dažnai šia paslauga naudotųsi net ir tuomet, kai tai jiems nėra būtina.
„Nemanau, kad nemokamas visuomeninis transportas ištrauktų daug vairuotojų iš automobilių. Tiesiog žmonės, kurie anksčiau tiesiog paėjėdavo, nes jiems buvo gaila euro, imtų naudotis transportu.
Kai kažkas yra visiškai nemokama, tuo naudojiesi nebesusimastydamas, ar tikrai reikia. Galime kalbėti apie tarifų mažinimą, jeigu norime padėti tam tikroms socialinėms grupėms, tačiau ne iki nulio“, - sakė M. Stoffregenas.
Jis rėmėsi tyrimais, kad miestuose, kur visuomeninis transportas yra nemokamas, tik 10 – 20 proc. naujų keleivių atsisakė automobilių. Dauguma jų į autobusą lipa užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu, o tai yra labai nepageidaujama tendencija.
Slovėnijos sostinė Liublijana neseniai irgi padarė kažką panašaus – į atokius gyvenamuosius rajonus važiuojančiuose autobusuose bilietų kainos buvo nurėžtos perpus. Tada prasidėjo bėdos. Keleivių srautas išaugo 60 – 70 proc. ir vežėjai pritrūko autobusų.
Kadangi pajamos iš bilietų nepadidėjo, įsigyti naujų transporto priemonių nėra už ką. Maža to, dalis keleivių dabar nepatenkinti paslaugų kokybe, mat autobusai važiuoja perpildyti.
Vandalizmo atvejų sumažėjo
Ir dar vienas klausimas, kuris labiausiai neduoda ramybės ir Vilniui ir Talinui. Ar galimybė nemokamai važinėtis autobusais ir troleibusais nepavers jų vandalų niokojamomis benamių prieglaudomis.
„Mes buvome įspėti, kad taip gali atsitikti. Bet įvyko priešingai. Vandalizmo atvejų visuomeniniame transporte sumažėjo. Pirmiausia dėl to, kad autobusuose nuolat būna daug žmonių.
Be to, ši sistema tampa nebe priešiška, o draugiška. Ji nereikalauja mokėti, o suteikia laisvę ir jaunimas tai brangina“, - sakė M. Giovannangeli. Jai pritarė ir M. Verachtertas, pripažinęs tik kad autobusai nusidėvi greičiau dėl to, kad jais važiuoja daugiau keleivių.
Daugelyje Europos miestų, visuomeninis transportas yra gerokai brangesnis, nei moka keleiviai.
Paprastai miestai dotuoja nuo 60 iki 80 proc. visuomeninio transporto išlaidų, tad važinėjame jeigu ne nemokamai, tai bent jau pusvelčiui.
Europos miestai nekantriai laukia Talino eksperimento, kuris prasidės jau po dviejų mėnesių, rezultatų.
