Reikalingi milijardai
Oro linijų bendrovė SAS, kurios pusė akcijų priklauso Švedijos, Danijos ir Norvegijos valstybėms, o likusi dalis - privatiems asmenims, išgyveno nuosmukį jau kelerius pastaruosius metus.
Teigiama, kad tai lėmė pasenę orlaiviai, aukšti darbuotojų atlyginimai ir didelės pensijos. Tačiau dabar padėtis pasidarė itin kritiška. Kad nebankrutuotų, oro linijų bendrovė privalo sutaupyti 3 milijardus Švedijos kronų, taip pat skubiai gauti 4,7 milijardo kronų paskolą. Paskolai gauti gali prireikti visų trijų Skandinavijos šalių vyriausybių garantijos.
Tam, kad pavyktų sutaupyti 3 milijardus kronų, ketinama imtis itin griežtų taupymo priemonių. Sklinda kalbos, kad dėl to darbo gali netekti apie tūkstantis bendrovės darbuotojų. Šiuo metu įmonėje dirba 15 tūkstančių darbuotojų.
Apkarpys atlyginimus
Danijos televizijos „TV2“ teigimu, susiklosčiusią situaciją SAS vadovai stengsis išspręsti blogindami darbuotojų darbo sąlygas.
Teigiama, kad atlyginimai turėtų sumažinti 15 procentų, o 1000 darbuotojų gali apskritai būti atleisti.
Norvegijos dienraštis „Atenposten“ rašė, kad SAS darbuotojų atlyginimai sumažės iki pagrindinio konkurento - pigių oro linijų „Norwegian“ darbuotojų užmokesčių. Tiesa, net keli šaltiniai SAS'e suabejojo, ar tai padės - esą įmonės dienos, ar net valandos iki bankroto jau suskaičiuotos.
Be to, reikalaujama padidinti darbuotojų darbo laiką iki 60 valandų per savaitę ir apriboti vasaros atostogas iki dviejų savaičių.
Pasak šaltinių Danijoje, darbuotojai, kurie Kopenhagoje turės daugiau nei penkių valandų pertrauką, tuo metu privalės dirbti įvairius darbuos oro uoste, pavyzdžiui, registruoti keleivius.
Taip pat kalbama, kad SAS ketina parduoti jiems priklausančią oro uosto žemės tarnybą SGH. Norvegų spauda pranešė, kad SAS gali atsisakyti ir kitų dukterinių įmonių, tokių, kaip norvegų skrydžių bendrovė „Wideroe“.
Bankams planas tinka
Tokios galimos taupymo priemonės ne juokais pykdo SAS darbuotojų atstovus.
Tačiau, Danijos televizijos „TV2“ žiniomis, bankai, kurių bendrovė prašo paskolos, sutinka su tokiu planu, nes tai gali padėti sumažinti išlaidas iki 3 milijardų Švedijos kronų.
Pačios SAS bendrovės atstovai atsisako komentuoti tokias kalbas.
„Dėl to yra labai daug spekuliacijų ir gandų. Tai atėjo ne iš mūsų, o iš daniškų šaltinių, kurių mes net nežinome. Iki tol, kol pristatysime savo taupymo planą, nenorime nieko komentuoti“, - Švedijos dienraščui „Aftonbladet“ sakė SAS atstovė spaudai Malin Selander.
Mieliau parduotų
Pasak Švedijos dienraščio „Expressen“ šaltinių, reikia intensyvios diskusijos apie tai, kaip tokia skubi situacija bus išspręsta.
Švedijos premjeras, Ekonomikos ir Užsienio reikalų ministerijos yra įsitraukusios į galimų sprendimų paiešką.
Kai kurie Švedijos politikai neslepia, kad tikslingiausia būtų valstybei priklausančias krizės paveiktos oro linijų bendrovės akcijas parduoti. Tai sakė Švedijos parlamentarai ekonomistas Carlas B Hamiltonas ir Peras Bolundas.
Abu politikai mano, kad valstybinė nuosavybė bendrovei yra nenaudinga ir, kad SAS ilgainiui turi tapti savarankiška.
„SAS'ui reikalinga rekonstrukcija, arba bendrovė turi būti parduota dalimis. Valstybė jau investavo du milijardus kronų. Tie pinigai turėtų būti panaudoti geriau“, - mano P.Bolundas, nepagailėjęs aštrios kritikos Vyriausybei, kuri delsė imtis priemonių, būtinų krizei suvaldyti.
„Aš parduočiau SAS, jei tik atsirastų pirkėjas“, - teigė C.B Hamiltonas.
Gelbėjimosi plano pavadinimas: „4Excellence Next Generation“
„SAS grupėje vyksta esminiai būtini pokyčiai, o „4Excellence Next Generation“ strateginis planas turi tapti nauja SAS ateities platforma. Tai visaapimantis strateginis dokumentas, kuriame numatomi dideli reikalavimai visai organizacijai, tačiau kuriuos būtina įgyventi, norint užsitikrinti bendrovės pelningumą“, - pirmadienį pažymėjo SAS grupės prezidentas ir vadovas Rickardas Gustafsonas.
„4Excellence Next Generation“ strateginiame plane numatoma rimta kaštų taupymo politika, siekiant papildomai sutaupyti apie 3 mlrd. Švedijos kronų. Šiame plane taip pat numatomos kaštų mažinimo priemonės ir daugiau galimybių lanksčiau priimti sprendimus. Tai leis SAS geriau konkuruoti laisvalaikio kelinių segmente, nepamirštant ir pagrindinės bendrovės veiklos dalies – verslo kelionių. Plane numatoma administraciją koncentruoti Stokholme, didinti iš išorės samdomų darbuotojų skaičių, o esamų darbuotojų skaičių sumažinti dar aštuoniais šimtais.
SAS grupės bendrosios pajamos 2012 m. sausio – rugsėjo mėn. sudarė 32,079 mln. Švedijos kronų (12,71 mln litų), t.y. 2,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2011 m., kai bendrosios pajamos sudarė 31,248 Švedijos kronų. Minimu laikotarpiu SAS grupės keleivių skaičius išaugo 4,2 proc., o pajamos sudarė 25 mln. Švedijos kronų (9,9 mln. litų), kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šis skaičius siekė 392 mln. Švedijos kronų.
