Mūsų šalis kitąmet pirmą kartą pirmininkaus ES Tarybai. Tam rengiamasi jau senokai, bet ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip tikėtasi.
Siekiama, kad kol Lietuva pirmininkaus, skrydžiai iš Vilniaus į Briuselį ir atgal vyktų bent du kartus per dieną susitikimams tinkamu laiku.
Mat į mūsų šalį iš visos ES keliaus nemažai aukštas pareigas einančių svečių. Mūsų šalies pareigūnai irgi turės dažnai skraidyti į Briuselį ir ten vadovauti susitikimams.
Šiuo metu iš Vilniaus į Briuselį skraidina dvi oro bendrovės. Belgijos „Brussels Airlines” rengia po vieną skrydį kasdien, išskyrus šeštadienius, o airių „Ryanair” į Šarlerua oro uostą – tris kartus per savaitę.
Lietuvos pareigūnai mano, jog tiek skrydžių tą pusmetį, kai mūsų šalis pirmininkaus ES, nepakaks.
Derybos vyksta vangiai
„Šiuo metu esame pradėję derybas su aviakompanija „Brussels Airlines”.
Kol kas esame sutarę tik dėl patogesnio laiko, o ne dėl papildomo skrydžio”, – teigė Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius, ambasadorius Remigijus Motuzas.
Belgai kol kas nesutinka dažninti skrydžių. „Norime, kad mūsų tarnautojai galėtų nuskristi ir parskristi tą pačią dieną. Bet kompanijos į mūsų prašymus kol kas reaguoja vangiai”, – paaiškino R.Motuzas.
Neseniai pradėta derėtis ir su oro bendrove „AirBaltic”. „Mums svarbu, kad į Vilnių būtų galima tiesiogiai atskristi ne tik iš Briuselio, bet ir kitų Europos miestų”, – sakė R.Motuzas.
Latviai iš Vilniaus į Briuselį išvis neskraidina. Tačiau mūsų europarlamentarai į Belgijos sostinę „AirBaltic” lėktuvais dažnai skrenda persėsdami Taline.
Laikas – itin nepatogus
Briuselyje dirbantiems lietuviams pasiekti namus įmanoma ir su pigių skrydžių bendrovės „Ryanair” lėktuvais. Tačiau lietuviai skundžiasi, kad Airijos bendrovė skrydžiui į Vilnių parinko ypač nepatogų laiką – 7 valandą ryte.
Pats Šarlerua oro uostas yra nutolęs nuo Briuselio apie pusšimtį kilometrų. Pagrindinis Zaventemo oro uostas yra 13 kilometrų nuo Belgijos sostinės.
Vis dėlto neatmetama, kad tam tikrais atvejais pareigūnams teks naudotis ir bendrovės „Ryanair” paslaugomis.
Tačiau Susisiekimo ministerija mano, kad „Ryanair” skrydžiai oficialioms delegacijoms netiktų.
„Šiuo metu pokalbiai vyksta tik su Briuselio oro linijomis. Kol kas apie pinigus nekalbame, todėl deramės su tais, kurie jau dabar skraidina į Vilnių, klausiame jų nuomonės, kokios galimybės skraidyti dažniau”, – kalbėjo susisiekimo ministro patarėjas Martynas Čerkauskas.
Kol kas atsakymo iš „Brussels Airlines” ministerija nesulaukė. Valdininkai nesvarsto galimybės dėl tokių skrydžių tartis su užsakomųjų skrydžių bendrovėmis.
Pasiūlymas nesugundė
Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) direktoriaus pavaduotojas Simonas Bartkus įsitikinęs, kad tarp esamo skrydžių skaičiaus ir pageidaujamo nėra tokio didelio atotrūkio.
TVOU iš Užsienio reikalų ministerijos gavo informacijos, koks planuojamas keleivių srauto prieaugis pirmininkavimo ES laikotarpiu, ir tai pranešė aviakompanijoms, tarp jų – „Brussels Airlines” ir „AirBaltic”.
„Tačiau oro bendrovių nuomonė skeptiška: tai tikrai ne tokie srautai, kurie garantuotų uždarbį. Kitų metų vasaros ir rudens skrydžiai planuojami jau dabar, todėl dar yra laiko svarstyti maršrutus”, – kalbėjo S.Bartkus.
Pasak jo, „Brussels Airlines” keleivių skaičius lėktuve siekia 69 procentus.
„Tokį rodiklį apibūdinčiau kaip patenkinamą, bet toli gražu iki gero”, – sakė S.Bartkus.
Nepaisant to, aviakompanija „Brussels Airlines” nuo šių metų lapkričio 5 dienos į Vilnių iš Belgijos sostinės skraidina didesniu ir patogesniu lėktuvu – 100 vietų „Avro” pakeitė 132 vietų „Airbus A319”.
„Taip pat ši kompanija rimtai svarsto nuo kitų metų pavasario pakeisti maršruto laiką į patogesnį verslininkams ir tarnautojams.
Pavakare lėktuvas išvyktų iš Briuselio, o vakare iš Vilniaus”, – sakė S.Bartkus.
Dabar „Brussels Airlines” lėktuvai Vilniuje leidžiasi popiet ir po pusvalandžio skrenda atgal į Briuselį.
Kol kas tik planuoja
Latvijos bendrovė „AirBaltic” konkrečių planų skraidinti į Briuselį iš Vilniaus neturi.
Kito vasaros sezono, kuris aviacijoje prasideda kovo pabaigoje, maršrutus ji paskelbs po naujųjų metų.
„Baltijos valstybės – mūsų namų rinka, tad mes mąstome apie tiesioginių skrydžių plėtrą iš Lietuvos ir Estijos.
Tačiau šiuo metu dar per anksti tai aptarinėti”, – kalbėjo „AirBaltic” korporatyvinės komunikacijos viceprezidentas Janis Vanagas.
Dairosi rėmėjų
Lietuvos pirmininkavimo ES rengėjai tikisi pritraukti nemažai rėmėjų. Taip bus bandoma sutaupyti savų lėšų.
Pavyzdžiui, kai kurie rėmėjai jau sutiko skirti degalų, naujus automobilius. Taip pat numatyta duoti 100 tūkstančių litrų mineralinio vandens, kuris bus skirtas susitikimams Lietuvoje ir Briuselyje.
Tikimasi nemokamai gauti informacinių technologijų, logistikos paslaugų. Deramasi ir su Lietuvos maisto produktų gamintojais.
Lietuvos pirmininkavimo biudžetas iš viso siekia 214 mln. litų. Vien susitikimų Lietuvoje rengimas kainuos 70,3 mln. litų, pirmininkavimas ir atstovavimas ES Tarybai atsieis 111,9 mln. litų.
