Šiaulių oro uostui dabar gali padėti šalies Vyriausybės sudaryta darbo grupė, rengianti pasiūlymus NATO partneriams dėl galimybės Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) krovinius gabenti per Lietuvą.
Iš Afganistano išsikraustantiems amerikiečiams irgi būtų patogu krovinius nukreipti į Šiaulius.
Tačiau čia nėra galimybės į jūrinius konteinerius perkrautų krovinių išgabenti geležinkeliu iki jūrų uosto.
Šiandien į Šiaulius iš sostinės atvykstanti specialistų darbo grupė svarstys, kaip kuo greičiau atstatyti geležinkelio atšaką.
Svečiai neabejotinai sulauks pasipriešinimo, mat vietos politikai vėžės atstatymo darbus sąmoningai suplakė su skandalingai pagarsėjusio Šiaulių viešojo logistikos centro (ŠVLC) projektu.
Atšaką išardė ir pardavė
Didžiausias Baltijos šalyse Šiaulių oro uostas turėjo geležinkelio atšaką, bet prieš 9 metus ją nutarta išardyti.
Tikinta, kad bėgiai yra pernelyg susidėvėję, o jų remontas – pernelyg brangus. Ši versija sukėlė specialistų juoką, nes susidėvi tik vidinė dalis, todėl būtų pakakę sukeisti bėgius pusėmis – kairįjį su dešiniu.
Taip darbui būtinas geležinkelio atšakas nusitiesė pusvelčiui naudotų bėgių prisipirkusi ne viena privati Klaipėdos krovos kompanija.
Dabar Šiauliuose imta kalbėti, jog išardyti atšaką buvęs net nacionalinio saugumo klausimas. Taip neva užkirstas kelias galimybei priešiškai valstybei po karinės invazijos per Šiaulių oro uostą įsivežti karinę techniką.
Tačiau tiesa yra kitokia – pagal Šiaulių miesto strateginį plėtros planą ši atšaka turėjo būti atstatyta jau 2010-2011 m.
Kėsinasi į valstybės kišenę
Šiaulių meras Justinas Sartauskas pripažįsta, kad ISAF krovinių gabenimas duotų daug naudos. Politikas tvirtina, jog būtina kartu įgyvendinti ir vėžės atstatymo, ir ŠVLC projektus.
Vietinių veikėjų troškimo statyti nemalšina net ir tuščios kišenės – praskolinti Šiauliai seniai nebeturi pinigų tokioms investicijoms.
2010 m. pavasarį viešai teigta, kad 50 milijonų litų vertės ŠVLC projektas miestui kainuos tik simboliškai. Tačiau melas netruko paaiškėti: vos projektui pritarė miesto taryba, išlindo tikrieji skaičiai – savivaldybei reikės prisidėti 20 milijono litų.
Šiauliečių nestabdo ir tai, kad valstybinės reikšmės objektais pripažintus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešuosius logistikos centrus kuria ne savivaldybės, o valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Pusmetį dokumentus tyręs miesto tarybos narys Artūras Visockas išsiaiškino, jog ŠVLC projektas yra nelegalus: Susisiekimo ministerija nedavė savivaldybei įgaliojimo jį vykdyti.
„ŠVLC projektą reiktų atsieti ir susikoncentruoti ties oro uostui gyvybiškai būtina geležinkelio atšaka“, - sakė A. Visockas.
Norai užgožė sveiką protą
Jei nebus sustabdyti, ŠVLC idėja kliedintys vietos išminčiai netgi užkirs teorinę galimybę plėstis Šiaulių oro uostui, kuris šiemet rekordiškai didina krovos apyvartą.
Savivaldybė prieš trejus metus pasirašė ketinimų protokolą su Krašto apsaugos ministerija. Šiuo dokumentu Šiauliai įsipareigojo atsitverti savo teritoriją nuo kariškių.
Kitaip tariant, savivaldybei priklausanti žemė su planuojamu ŠVLC atsidurs už saugomos oro uosto teritorijos ribų. Oro uoste liktų tik mažas iš kariškių panaudai gautas teritorijos lopinėlis, kuriame tilps 2-3 orlaiviai.
„Geležinkelio mums reikia ne rytoj, jo reikėjo vakar“, - apie atšakos atstatymo svarbą kalbėjo Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.
Pelną skaičiuoja latviai
Kol Šiaulių politikai svaičioja apie miestą užplūsiančius investuotojus ir milžiniškus krovinių srautus, Rygos tarptautinis oro uostas skaičiuoja pelną.
Prieš dvejus metus Latvijos prezidentas nuskrido į JAV ir pasiekė susitarimą, kad išvedant taikdarių pajėgas iš Afganistano krovinių srautas bus nukreiptas į Rygą.
Nuo šių metų kovo Rygos oro uoste kasdien leidžiasi po du didžiulius lainerius su JAV armijos kroviniais.
Už vieną krovininio lėktuvo aptarnavimą oro uostas gauna 20-30 tūkstančių litų pajamų. Rygos oro uosto krovinių apyvarta šiemet išaugo 3 kartus.
