Sodininkų bendrijose gyvenantys žmonės – kone nuolatiniai automobilių remonto dirbtuvių klientai. Visoje Lietuvoje prasti sodus raižantys keliai iki šiol buvo didžiulis galvos skausmas.
Šių metų liepą palaimintos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, kurios sodininkams pagaliau leistų atsikvėpti. Numatyta, kad nuo 2013-ųjų sausio bendrijų kelius turės valdyti ir tvarkyti savivaldybės.
Bet sodininkų bendrijų gyventojų, kurie į savivaldos institucijas kreipiasi prašydami perimti kelius savo žinion, valdininkai kratosi kaip velnias kryžiaus. Mat jiems tokia prievolė reiškia didžiules papildomas išlaidas.
Asfaltavo ir patys
„Niekas niekur nieko nedaro, – skundėsi Alytaus susivienijimo „Sodai”, vienijančio 19 sodininkų bendrijų, pirmininkas Fabijonas Delinda – Prieš porą mėnesių Alytaus rajono savivaldybei įteikėme prašymą perimti kelius, bet jokio atsakymo nesulaukėme.”
F.Delinda vadovauja ir šalia Alytaus, Medukštos kaime, esančiai sodininkų bendrijai „Dzūkija”. Joje – kone 940 sklypų savininkų.
Bendrijoje nuolat gyvena per 500 žmonių, kuriems kasdien į darbą Alytuje ar iš jo tenka važiuoti sukandus dantis: ištrupėjęs, suskeldėjęs gatvių asfaltas primena ne kelią, bet arimą.
Pasak F.Delindos, neapsikentusi bendrija pati ryžosi atnaujinti vieną iš dviejų pagrindinių gatvių.
Pusantro kilometro ilgio gatvės asfalto dangai pakeisti prireikė maždaug 200 tūkst. litų. Tam iš kiekvieno „Dzūkijos” nario per porą metų buvo išprašyta po 200 litų.
Skyrė tik trupinius
Anot F.Delindos, Alytaus rajono savivaldybė visoms savo sodininkų bendrijoms kelių priežiūrai neseniai skyrė 30 tūkst. litų.
Šie pinigai buvo išskirstyti, atsižvelgiant į bendrijų dydį, todėl kiekvienai tenka vos po 1–3 tūkst. litų. Tai trupiniai, bet ir jie sodininkų sąskaitų dar nepasiekė.
Anot pašnekovo, tų keleto tūkstančių litų pakaks vienam kitam sunkvežimiui žvyro atvežti ar greideriui nusamdyti. Vien už pastarojo valandos darbą tenka pakloti maždaug 160 litų.
Ateitis dar miglota
Nors nuo sausio 1-osios sodininkams nereikės sukti galvos, kaip laiku pabarstyti ar nuvalyti kelią, nerimo jiems – per akis. Mat savivaldybės nerodo jokio noro vykdyti įstatymus.
Abi didžiosios gatvės, kertančios „Dzūkijos” sodininkų bendriją, yra žinybinės. Ir bendrija vis dar atsakinga už jų priežiūrą.
„Jei dėl to, kad šie keliai neprižiūrimi, įvyktų avarija, atsidurtume teisme. Tad ir valome juos vos ne iki pat Alytaus, nepaisydami, kad bendrijai tai didelė finansinė našta. Vien šį rudenį tam paklojome apie 10 tūkst. litų”, – sakė F.Delinda.
Iš kiekvieno bendrijoje esančių sklypų savininko keliams prižiūrėti surenkama po 14 litų. Bet to neužtenka: tenka skirti papildomai ir dalį nario mokesčio, kuris už 6 arų sklypą sudaro 48 litus.
Tai tik sausa matematika. Daug bendrijos narių išsisukinėja nuo rinkliavos, aiškindami, jog jie tais keliais nevažinėja.
Pinigų jie ištraukia nebent tuomet, kai parduodant sklypą prireikia notarui pažymos, liudijančios, kad bendrijai jie neskolingi.
Vargas dėl tvorų
Dar vienas galvos skausmas tvarkant sodininkų bendrijų kelius – juos smarkiai susiaurinusios sklypų tvoros.
„Būna, žmonės vos pakruta, turi po 8–9 arus žemės, bet nesiteikia patraukti tvoros nuo kelio. Jiems juk nė motais, kad kelio plotis nė poros metrų nesiekia”, – pagiežos neslėpė F.Delinda.
Savivaldybėms perimant kelius, reikės atlikti kadastrinius jų matavimus. Pagal įstatymo pataisas, šias išlaidas kompensuos savivaldybės. Joms lėšų bus atseikėta iš valstybės biudžeto.
Gausėja rūpesčių
Ričardas Malinauskas
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras
„Ne savivaldybėms prireikė sodininkų bendrijų kelių. Gaila, bet mūsų valstybės aukščiausioji valdžia mano, kad perkeldama rūpesčius kitiems viską išsprendžia.
Jei Seimas ir Vyriausybė, skyrę savivaldybėms papildomų funkcijų ir darbų, pridėtų dar ir pinigų, nudirbtume viską nebambėdami.
Tačiau viskas vyksta atvirkščiai: savivaldybėms užkraunama papildoma našta, o jų biudžetas nuolat mažinamas. Tai daroma tokiu metu, kai viskas brangsta. Juk valstybė papildomų lėšų skiria tik socialinėms išmokoms.
Savivaldybės priverstos savo darbuotojus savaitei ar kitai išleisti nemokamų atostogų, kad tik galą su galu sudurtų. Esant tokiam nepritekliui turėsime ir sodininkų bendrijų kelius prižiūrėti.
Druskininkų savivaldybėje esančius sodų kelius ir anksčiau pažvyruodavome, užpildavome skaldos, kiek leisdavo mūsų finansinės galimybės. Bet neturime tiek lėšų, kad visas problemas išspręstume iš esmės.
Visose savivaldybėse vargai tie patys – nėra pinigų. Jei patys bendrijų gyventojai prisidėtų ir darbu, ir pinigais, tokių bendrijų keliams atnaujinti turėtų būti skiriama pirmenybė.”
