Vilniečiai turėtų melstis, kad jų daugiabučiuose nesugestų šilumos punktai. Mat įrangos remontas labai brangus.
Tuo jau įsitikino Architektų gatvės 206-ojo namo gyventojai, kuriems už pakeistą šilumokaitį teko sumokėti 4,5 tūkst. litų. Kitos sostinės daugiabučio bendrijos atstovas Elmaras Puodžiūnas piktinosi, kad šis prietaisas kainavo 3,5 tūkst. litų.
Bet blogiausia, kad šilumos punktai sensta, dyla. Specialistai prognozuoja, kad avarijos pasipils kitą šildymo sezoną. O lėšų joms likviduoti gyventojai gali ir neturėti.
Netvarka – dėl pataisų
Nusistovėjusią tvarką sujaukė pernai prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai.
Sostinėje šilumos punktų priežiūra buvo atimta iš šilumos tiekėjo – „Vilniaus energijos”. Dabar jais rūpinasi namus administruojančios arba gyventojų samdomos įmonės.
Įstatymo pataisos sukėlė didžiulių problemų ir dėl šilumos punktų perdavimo gyventojų nuosavybėn. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad tapti šilumos punkto šeimininku norėtų vos vienas vilnietis iš dešimties.
Neaišku, kaip kaupti
Bet didžiausia bėda – lėšos šilumos punktų priežiūrai. Jų kaupimo tvarka iki šiol nenustatyta. Nors šildymo sezonas jau seniai prasidėjo, Vilniaus savivaldybės valdininkai tik šią savaitę tarėsi, kaip kaupti pinigus šilumos punktų priežiūrai. O tvarka bus patvirtinta nebent prieš Naujuosius metus.
Kol niekas nežino, kaip ir kiek kaupti pinigų, avarijos atveju gyventojams tenka pakratyti kišenes.
„Namo administratorius juk neprašys banko paskolos šilumos punktui remontuoti.
Gerai, jeigu jis turi lėšų. Tada remontuos iš savų, o paskui atsiims iš gyventojų. O jeigu ne – tada blogai”, – kalbėjo savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas.
Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas sutiko: „Tiems gyventojams, kurių namuose šilumos punktus teks remontuoti rytoj arba poryt, tikrai skaudės.”
Ši įmonė jau turi karčios patirties besibylinėjant teismuose. Fabijoniškėse namus administruojanti bendrovė „Fabeta” ketino iš Vilniaus šilumos tinklų išsireikalauti dešimtis tūkstančių litų už šilumos punktų remontą. Mat įmonė Vilniaus šilumos tinklai yra daugelio sostinėje įrengtų šilumos punktų šeimininkė.
Tačiau teismas išaiškino, kad išlaidas nuo šiol turi padengti gyventojai.
Sumokėti teko iš karto
„Gerai, kad namas didelis. Išdalijus išlaidas butams labai didelė suma neišėjo. Bet kas būtų, jei šilumokaitis sugestų keturių ar šešių butų name? Jei vieno buto gyventojams tektų sumokėti po tūkstantį litų?” – klausė Architektų gatvės 206 - ajame name gyvenanti Alma.
Šis namas kurį laiką buvo likęs be karšto vandens. Tik pakeitus šilumokaitį jo tiekimas atnaujintas.
Bet gyventojams teko iš karto atsiskaityti už remontą, nes lėšų sąskaitoje nebuvo.
E. Puodžiūnas dėl šilumokaičio remonto kreipėsi į „Vilniaus energiją”, tačiau šilumos tiekėjai atsisakė atlikti darbus. Vilniečiui energetikai paaiškino, kad dabar – nauja tvarka. Į šilumos kainą neįskaičiuota pora centų už šilumos punktų priežiūrą, tad „Vilniaus energija” jų neberemontuoja.
Kentės nedideli namai
Vilniaus daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba sutiko, kad nedidelių namų gyventojams šilumos punktų remonto darbai gali tapti akmeniu po kaklu.
Blogai yra ir tai, kad siekdami įsiteikti gyventojams kai kurie namų administratoriai kaupia remontui per mažai lėšų arba visai jų nerenka.
„Gyventojai, aišku, susižavi, kad gali kas mėnesį mokėti po 10 centų už kvadratinį metrą šilumos punktų priežiūrai. Bet iš tikrųjų jie turėtų mokėti po 22–24 centus, kad lėšų remontui pakaktų. Jei gyventojai po tiek mokėtų, per metus būtų galima sukaupti sumą, kurios pakaktų remontui”, – aiškino S. Čirba.
Daugiausia kainuoja pakeisti šilumokaitį. Bet ir už elektros pavarą tenka mokėti 1,5 tūkst., už hidraulinį siurblį – 200–300 litų. O pastarieji susidėvi per metus ar dvejus, nes šildymo sezono metu veikia nesustodami.
S.Čirba priminė, kad šilumos punktų detalės ne tik brangios. Kai kurių gali tekti ilgai paieškoti. Jis prisiminė atvejį, kai dėl sugedusios įrangos vieno šilumos punkto prižiūrėtojui teko net į Kanadą skristi.
Reikėjo tik kontroliuoti
Anot S. Čirbos, įstatymo pataisomis siekta, kad už šilumos punktų priežiūrą gyventojai mokėtų mažiau, bet jiems teks mokėti daugiau. Be to, tai – papildomas vargas.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio įsitikinimu, reikėjo tik sustiprinti šilumos punktų valdymo kontrolę ir problemos būtų nelikę. O dabar kasdien reikia bijoti, kad kas nors nesugestų.
Bet blogiausia laukia ateityje, nes šilumos punktai, kurie buvo modernizuoti 2000–2003 metais, jau susidėvėję. S. Čirba liūdnai prognozavo, kad per ateinančius šildymo sezonus jie ims byrėti ir daugiau nei pusę įrangos detalių teks keisti.
Patirs didelių nuostolių
Šilumos punktų nusidėvėjimas – ir Vilniaus šilumos tinklų vadovo A. Keserausko galvos skausmas. Jis nežino, kas padengs į įmonės balansą įtrauktas šilumos punktų amortizacijos sąnaudas, kada jos bus kompensuojamos.
Nors A. Keserauskas kreipėsi ne į vieną instituciją, atsakymo sulaukė tik iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos: esą patys gyventojai turi rinkti pinigus už šilumos punktų priežiūrą.
Tačiau kaip pinigus turi perduoti šilumos tinklams, tvarkos dar nėra.
Dėl šilumos punktų nusidėvėjimo ir amortizacijos Vilniaus šilumos tinklai šiemet patirs apie 0,5 mln. litų nuostolį.
66 800
Tiek šilumos punktų yra Vilniaus daugiabučiuose.
Gyventojams siūlo atsiskaityti dalimis
Didžiausia namų administratorė bendrovė „Mano būstas” nuo liepos 1-osios šilumos punktų neprižiūri ir neremontuoja – tam yra samdoma specializuota įmonė. „Mano būstas” tik surenka iš gyventojų pinigus už remontą.
„Vilniuje beveik visi šilumos punktai daugiabučiuose namuose, kuriuos administruoja „Mano būsto” įmonės, yra atnaujinti, tad čia didelių investicijų nereikia.
Jei sugenda kokia detalė ar įrenginys, administratoriai pasiūlo gyventojams palankias sąlygas išsimokėti dalimis”, – teigė „Mano būsto” atstovas Paulius Ugianskis.
Papildomas lėšų kaupimas sumažintų finansinę naštą, todėl „Mano būsto” įmonės siūlo gyventojams tai daryti.
