• Vėjo jėgainių statytojai projektus privalo derinti su kariškiais.
• Besisukančios jėgainių mentės radarams trukdo stebėti oro erdvę.
• NATO konsultantai prieštarauja elektrinių plėtrai.
Pamario juostoje, apimančioje Šilutės, Tauragės ir Pagėgių apylinkes, pučia stipriausi vėjai, todėl čia per artimiausius kelerius metus numatyta statyti didžiausius vėjo jėgainių parkus. Pradėjus suktis elektrinių mentėms, paaiškėjo, kad pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi patikima oro erdvės apsauga tapo neįmanoma.
Ar tai reiškia, kad įskriejęs rusų naikintuvas gali perskrosti mūsų šalies oro erdvę ir likti nepastebėtas? Lietuvos kariuomenė pripažįsta, jog apie pusantro šimto milijono litų iš valstybės biudžeto oro erdvės stebėjimo sistemoms atnaujinti gali būti išmesti į balą – jau perkama nauja įranga negarantuos saugumo, o vėjo jėgainių statytojai privalo savo planus derinti su kariškiais.
Grėsmė nacionaliniam saugumui
Per ateinančius trejus metus netoli pasienio zonos turi atsirasti trys didžiausi šalyje vėjo jėgainių parkai. Detaliuosius planus jau seniai pasitvirtinę verslininkai staiga atsidūrė nežinioje.
Jų projektai, kurių kiekvieno vertė siekia kelis šimtus milijonų litų, atgulė ant Lietuvos kariuomenės vadovybės stalo. Sekdama kitų NATO narių pavyzdžiu Vyriausybė įpareigojo vėjo elektrinių parkų vystytojus derinti savo planus su kariškiais. Griežtus apribojimus tokių objektų statybai yra pritaikiusios ir kitos Europos valstybės, kai pripažinta, jog besisukančios jėgainių mentės trukdo radarams fiksuoti oro erdvės pažeidėjus.
Apie grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, kurią sukelia greta kariškių radiolokacinių bazių veikiančios vėjo elektrinės, prieš kurį laiką viešai prabilo Karinių oro pajėgų vadovybė, atsisakiusi derinti bendrovės „Vėjų spektras“ 12 vėjo jėgainių parko projektą Šilutės rajone.
Tokiam sprendimui buvęs rimtas pagrindas – nerimauta dėl neigiamos vėjo jėgainių įtakos kariuomenės radiolokaciniam postui Šilutės rajono Degučių kaime.
„Besisukanti vėjo jėgainė, esanti radarų tiesioginio matymo zonoje, sudaro kliūtis radiolokacinėms bangoms plisti ir sukelia priimamų duomenų apdorojimo klaidas.
Apjuosus radiolokatorių jėgainėmis, šis poveikis būtų dar didesnis ir sudėtingesnis, todėl kariuomenė su turima radiolokacine technika tiesiog negalėtų stebėti oro erdvės, negalėtų deramai užtikrinti jai pavestų nacionalinio saugumo užtikrinimo funkcijų. Vėjo jėgainių parkų poveikis yra žymiai didesnis ir sudėtingesnis nei pavienių jėgainių“, - sprendimo motyvus išsamiau išdėstė Karinių oro pajėgų vadovybė.
Kelią atvėrė įstatymų spragos
Lietuvos kariuomenė nesutiko derinti projekto tol, kol nebus atliktas detalus planuojamo statyti vėjo jėgainių parko poveikio įvertinimas.
Tačiau elektrinės jau veikia, o netoliese planuojama statyti dar kelis jėgainių parkus. Iš viso Šilutės rajone numatyta pastatyti daugiau kaip šimtą vėjo elektrinių. Sustabdyti šiuos projektus, į kuriuos jau investuota ne vienas milijonas litų, nėra galimybių, nes tuo metu, kai bendrovė „Vėjų spektras“ kreipėsi į kariškius dėl suderinimo, galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos vėjo jėgainių statytojams derinti projektus su Lietuvos kariuomene.
Šia teisine spraga verslininkai ir pasinaudojo – 2010 metų rugpjūtį „Vėjų spektras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos kariuomenės vado įsakymą, kuriuo atsisakyta derinti projektą.
Pernai balandį bendrovė atsiėmė ieškinį, byla buvo nutraukta, o praėjusį mėnesį bendrovė paskelbė, jog pradėjo eksploatuoti dalį parko, likusios jėgainės pradeda suktis šiomis dienomis.
Vadinasi dalis oro erdvės šalia Lietuvos sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi, iš kurios mūsų šaliai kyla bene realiausia grėsmė, dabar nepakankamai apsaugota.
Šiuos nuogąstavimus sustiprina ir tai, jog tuo metu, kai bendrovė kreipėsi į kariškius dėl jėgainių parko statybos derinimo, jau buvo pradėtas Degučių kaime esančio radiolokacinio posto modernizavimo projektas, taip pat dešimtis milijonų litų kainuosiantis naujos radiolokacinės technikos pirkimas.
„Todėl ypač svarbu, kad šalia radiolokacinio posto nebūtų plėtojamos statybos, dėl kurių investicijos į posto modernizavimą ir naujos įrangos pirkimą gali tapti beprasmėmis“, - teigė Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Andrius Mika.
Statytojams - nauji apribojimai
Oro erdvės sistemos modernizavimo projektas vykdomas nuo 2006-ųjų ir bus užbaigtas 2015-aisiais. Per šį laikotarpį numatyta atnaujinti radiolokacinius postus Šilutės rajono Degučių bei Prienų rajono Antaveršio kaime, įsigyti naujų radarų, sukurti reikiamą infrastruktūrą, parengti darbuotojus. Viso projekto vertė gali siekti apie 150 mln. litų.
Per dvejus metus, kol Lietuvos kariuomenė delsė pritarti projektui, bendrovė „Vėjų spektras“, jos vadovo Alvydo Naujėko teigimu, patyrė milžiniškų nuostolių.
Vėjo jėgainių neigiama įtaka radiolokatoriams pastebėta palyginti neseniai. NATO šalys su šia problema susidūrė prieš keletą metų, Lietuva – dar vėliau, todėl Lietuvos įstatymuose statybų apribojimai dėl galimos vėjo jėgainių įtakos radiolokatorių darbui nebuvo numatyti.
Krašto apsaugos ministerija inicijavo Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo ir Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo pakeitimus, kurie numatė, kad su Lietuvos kariuomene ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis turi būti derinamas aukštų statinių, tarp jų ir vėjo elektrinių, projektavimas ir statybos visoje Lietuvos teritorijoje.
Konkreti statybų derinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės nutarimais, buvo rengiama atsižvelgiant ir į pastabas, kurias pateikė investuotojus į vėjo energetiką vienijanti Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. Šiems nutarimams Vyriausybė pritarė šių metų gegužę.
Nuo šiol Lietuvos kariuomenės pritarimas būtinas naujai planuojamoms vėjo elektrinių statyboms, o taip pat ir toms, kurių derinimo procedūros jau vyksta, bet dar nėra baigtos.
Jau parengtas ir specialus žemėlapis su pažymėtomis teritorijomis, kuriose vėjo jėgainių projektavimui ir statybų vietoms gali būti taikomi tam tikri apribojimai. Ypač atidžiai vertinami planai statyti 100 metrų ir aukštesnes elektrines, o pasienio ruože – nuo 30 metrų aukščio.
Tačiau ką daryti su jau įsibėgėjusiomis statybomis, kurios kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui?
Vėjo energetikos plėtra sustojo
Lietuvos kariuomenės vado atstovas Skomantas Povilionis patikino, jog šiuo metu su vėjo jėgainių statytojais siekiama surasti sprendimus, kurie leistų sumažinti vėjo jėgainių įtaką oro erdvės stebėjimo prietaisų veikimo efektyvumui.
Esą derinant statybų projektus galima koreguoti planuojamų statyti vėjo jėgainių aukštį, išdėstymo vietas, pasukimo kampą ir kitus techninius parametrus.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys teigė, jog šiokį tokį kompromisą su kariškiais pavyko pasiekti, nors prarasta brangaus laiko.
Per pastaruosius dvejus metus, kol buvo rengiami nauji teisės aktai, o vėjo elektrinių parkų vystytojai derino savo planus, nebuvo pastatytas nė vienas naujas parkas, žaliosios energetikos plėtra užmarinuota.
Siekdama išsiaiškinti, ar kariškių nerimas dėl jėgainių neigiamo poveikio oro erdvės stebėjimo sistemai turi realų pagrindą, asociacija tarėsi su NATO struktūrose dirbančiais specialistais.
„Mes atsivežėme sertifikuotą profesorių, kuris atliko vertinimus ir pateikė ataskaitą. Jo teigimu, vėjo elektrinės nedaro esminės įtakos naujos kartos radarams. Jų įrangą galima užprogramuoti taip, kad sistema „nematytų“ vėjo jėgainių, o tik virš jų skrendančius objektus. Tačiau NATO konsultantų Lietuvoje pozicija radikali, jie nenori, kad čia kažkas vyktų”, - stebėjosi S. Pikšrys.
Planai - pusės milijardo vertės
Bendrovė “4 energia”, teritorijoje tarp Degučių kaimo ir sienos su Kaliningrado sritimi numačiusi pastatyti daugiau kaip 30 vėjo elektrinių ir į projektą investuoti nuo 550 iki 700 mln. litų. Tai didžiausias toks projektas Baltijos šalyse, tačiau jo derinimo su kariuomene procesas įstrigo.
„Galime, žinoma, viską neigti, bet jėgainės daro įtaką radarams. Mūsų planuojama teritorija yra tarp radiolokacinės bazės ir sienos su Rusija, tad suprantama, jog tai kariuomenei kelia nerimą. Pasitvirtinome planavimo dokumentus pagal tuo metu galiojusią tvarką. Staiga atsibudo kariuomenė, pradėjo ieškoti spragų.
Dabar diskutuojame, ką techniškai pakeisti, kad neigiamas poveikis būtų kuo mažesnis ir aiškinamės, kas už tai sumokės“, - teigė bendrovės direktorius Tadas Navickas. Jo manymu, valstybė turėtų taip sutvarkyti savo gynybos sistemą, kad „žalieji“ projektai jai netrukdytų, o ji netrukdytų jiems. Esą būtina surasti aukso vidurį ir suderinti privačius verslo ir valstybės interesus.
Verslininkai pasijuto išnaudojami
Aviacijos įstatyme numatyta prievolė su Lietuvos kariuomene derinti ne tik detalųjį planą, bet ir techninį projektą, kuriame jau yra konkretūs sprendiniai dėl jėgainių aukščio, dydžio, medžiagos, iš kurios jos pagamintos ir kita. T. Navickas įsitikinęs, jog teisinėje valstybėje neturėtų taip būti. Įmonės vadovas įžvelgia ir slaptą siekį valstybės problemas užkrauti ant verslininkų pečių.
„Jei kariuomenė turėtų lėšų, pastatytų papildomus įrenginius, kurie padėtų užtikrinti oro erdvės apsaugą, bet neturi, tad nori, kad mes jiems pastatytume. Mes pasiūlėme, kad rengiant radarų viešųjų pirkimų sąlygas būtų nustatyti techniniai reikalavimai įrangai, kuriai jėgainės netrukdytų – taip problemą pavyktų išspręsti. Bet jie sako, kad pirkimo procedūros pradėtos, pakeisti nieko nebegali. Kariuomenė galėtų daug konstruktyviau dirbti ir problemas ne nusimesti nuo savęs, o jas spręsti“, - aiškino T. Navickas.
Jeigu kariuomenė nepritartų jo vadovaujamos bendrovės planams, projektas pakibtų ant plauko, tačiau „4 energia“ direktorius neabejojo, jog pavyks rasti sutarimą.
Lietuvos kariuomenė informavo, jog yra gavusi 5 rašytinius prašymus suderinti planuojamas vėjo elektrinių statybas, iš kurių 2 iš Klaipėdos apskrities ir po vieną iš Tauragės, Kauno ir Šiaulių apskričių.
Lietuva yra įsipareigojusi skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir iki 2020 metų pasiekti, kad ne mažiau kaip 23 proc. šaliai reikalingos elektros energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu ši dalis sudaro vos 5 proc.
