Esą šiuo metu skaičiuojama, kokios būtų tokio sprendimo ekonominės pasekmės ir nauda valstybei. Klaipėdos uosto vadovai jau anksčiau pareiškė, jog tai būtų nenaudinga pirmiausia pačiai Baltarusijai.
Kol politikai svarsto, kada ims pildytis A. Lukašenkos grasinimai, uosto kompanijos pasirašė sutartis su šios šalies partneriais dėl dar didesnio krovinių kiekio kitąmet.
Baltarusiški kroviniai sudaro beveik trečdalį visų per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių. Pernai čia iš viso perkrauta 11,5 mln. tonų Baltarusijoje gaminamų birių trąšų ir naftos produktų. Kitąmet kalio trąšų bus kraunama dar daugiau – tai jau patvirtinta dvišalėmis sutartimis, kuriose įvardytos ir konkrečios sumos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas teigė kol kas nepastebintis ženklų, kad Lietuvai nenaudingas scenarijus imtų pildytis.
„Baltarusijos vadovas bando savo tarnybas paraginti ieškoti alternatyvų, o tuo pačiu kiek paspausti ir paslaugų teikėjus. Versle tai įprastas procesas – jeigu yra gerai, visada dairaisi, gal gali būti dar geriau.
Aišku, prarasti baltarusiškus krovinius mums būtų skaudus smūgis. Tačiau noriu priminti, kad kalio trąšų iki 2007 metų mes visai mažai turėjome, liūto dalį krovė kaimyninis Ventspilio uostas. Pragyvenome tada, pragyventume ir dabar“, - situacijos nedramatizavo A. Drungilas.
Klaipėdos uostas kol kas laimi konkurencinę kovą dėl baltarusiškų krovinių dėl patogios geografinės padėties ir palyginti nedidelių įkainių. Tai, jog Baltarusiją tenkina Lietuvos uosto paslaugos, praėjusią savaitę dar kartą patvirtino ir Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas.
„Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė šiuo klausimu dirba efektyviai ir dabar mums siūlo kokybišką paslaugą ir kainą, kuri mus tenkina. Bet jeigu pasikeis situacija ir kitos šalys pasiūlys naudingesnes sąlygas, tada Lietuvos pusė gali pralaimėti. Dėl to turiu pasakyti, kad mes labai jautriai reaguojame į tai, kas vyksta krovinių gabenimo rinkoje“, - spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo jis.
Klaipėdos uostas ir toliau nesirengia užleisti pozicijų. Vien Uosto direkcija investuoja 129 mln. litų į didžiausius istorijoje laivybos kanalo gilinimo darbus. Jie turi būti baigti kitą vasarą.
„Uostą giliname iš dalies irgi dėl baltarusiškų krovinių, kad dar labiau atpigtų jų gabenimas. Pagrindiniai baltarusiškų trąšų krovėjai – „Birių krovinių terminalas“ ir KLASCO stato naujus sandėlius, siekdamos dar pagerinti sąlygas Baltarusijos partneriams“, - aiškino A. Drungilas.
Jis neatmetė, jog Baltarusijos vadovas gali priimti ir ekonomiškai ne patį naudingiausią sprendimą, tačiau kol kas nematyti ženklų, kad niūrios prognozės galėtų išsipildyti.
Per Lietuvą gabenami Baltarusijos kroviniai maitina visą transporto sektorių. Jau dabar aišku, jog perkėlus krovinius į Rusijos uostus, Lietuvos nuostoliai siektų daugiau kaip 300 mln. litų per metus.
Didžiausia pajamų dalis tenka bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir uosto krovos kompanijoms, kitoms pervežimu užsiimančioms įmonėms. Per metus mūsų šalies geležinkeliais pervežama 6 mln. tonų kalio trąšų, milijonas tonų azoto trąšų, 2 mln. tonų naftos produktų.
