Vyriausybė mažins elektros kainą, tam pritaria ir Kainų komisija

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario A. Kubiliaus, panaikinus šį nutarimą tampa nebeaišku, pagal kokius tiekimo saugumo bei patikimumo kriterijus bus nustatomos remtinos elektros energijos gamybos kvotos.

J. Neverovičius praėjusį trečiadienį sakė žadantis prašyti elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenų, kiek Lietuvai savo poreikiams reikia pasigaminti elektros. Gavusi juos, jo vadovaujama ministerija spręstų, ar yra galimybių sumažinti elektros kainą.<br>T. Bauras
J. Neverovičius praėjusį trečiadienį sakė žadantis prašyti elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenų, kiek Lietuvai savo poreikiams reikia pasigaminti elektros. Gavusi juos, jo vadovaujama ministerija spręstų, ar yra galimybių sumažinti elektros kainą.<br>T. Bauras
Daugiau nuotraukų (1)

BNS ir lrytas.lt inf.

2012-12-17 16:35, atnaujinta 2018-03-14 14:05

 Šią savaitę ministrų kabinetas dar turės sumažinti Lietuvos elektrinei nustatytą gamybos kvotą kitiems metams - tai galutinai atvers kelią peržiūrėti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą ir sumažinti jau nustatytą ir nuo sausio įsigaliosiančią elektros kainą.

„Tai leis tvarkyti elektros energijos kainos klausimą šiais metais. Jei nutarimas penktadienį nebūtų priimtas, šiais metais nieko negalėtume padaryti“, - BNS sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Kainų komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė pripažįsta, jog elektra nuo sausio galėtų brangti mažiau, jei tokį sprendimą priimtų Vyriausybė. Praėjusią savaitę darbą pradėjęs ministrų kabinetas trečiadienį rengiasi priimti sprendimus, kurie pristabdytų elektros brangimą. Priklausomai nuo bendrovės „Litgrid“ pateiktų skaičiavimų dėl Lietuvos elektrinės gamybos kvotos, jau patvirtinta elektros kaina galėtų mažėti maždaug 1-1,5 cento.

„Aš galiu patvirtini, kad jeigu būtų suspėta priimti sprendimus, kuriais būtų koreguojamos, pavyzdžiui, Lietuvos elektrinei nustatytos kvotos, tai mes nedelsdami imtumės jau mūsų dispozicijoje esančių sprendimų, kad Vyriausybės sprendimas būtų įgyvendintas praktikoje, kad vartotojus pasiektų palankesnis rezultatas“, - interviu LRT radijui pirmadienį sakė D.Korsakaitė.

Pasak jos, 100 gigavatvalandžių (100 mln. kilovatvalandžių) Lietuvos elektrinės kvotos vartotojų matomoje kainoje sudaro vidutiniškai 0,16 cento be pridėtinės vertės mokesčio.

„Kiek šimtų gigavatvalandžių galima sumažinti kvotą, tai tiek 0,16 kart ir būtų tas rezultatas“, - sakė Kainų komisijos pirmininkė.

BNS skaičiavimais,  jei Elektrėnų gaminamos elektros kvota kitąmet sumažėtų nuo 1,53 mlrd. iki 1,1 mlrd. kilovatvalandžių - tiek pastaraisiais metais ji gamino elektros, - elektros kaina sumažėtų beveik 1 centu. Tačiau neatmetama, jog elektrinei gali būti nustatyta ir mažesnė kvota.

D.Korsakaitė anksčiau yra sakiusi, elektros brangimą kitąmet būtų galima būtų sumažinti 1-1,5 cento ribose.

D.Korsakaitė pirmadienį teigė, jog Vyriausybė negali sumažinti paramos skyrimo atsinaujinančios energetikos projektams, nes tokių projektų subsidijas per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą numato įstatymas.

Šią savaitę ministrų kabinetas ketina sumažinti Lietuvos elektrinei nustatytą gamybos kvotą kitiems metams - tai galutinai atvers kelią peržiūrėti VIAP biudžetą ir sumažinti jau nustatytą ir nuo sausio įsigaliosiančią elektros kainą. BNS žiniomis, kiti sprendimai, kurie leistų pristabdyti elektros kainos augimą, bus priimami trečiadienį Vyriausybės posėdyje.

„Jeigu Vyriausybė trečiadienį priimtų sprendimus, tai procedūriškai kelios organizacijos turėtų dirbti ranka rankon ir pagal nustatytus terminus. Komisija turėtų priimti tris sprendimus dar šią savaitę, tuomet dviejų ministerijų kuruojami operatoriai („Litgrid“ ir „Lesto“ - red.) turėtų priimti sprendimus iškart po Kalėdų. Galutinai (elektros kainoms - red.) patvirtinti būtų likusi vienintele diena - gruodžio 31-oji“, - sakė D.Korsakaitė.

Kaina galėtų būti sumažinta vieninteliu būdu - sumažinus kvotą „Lietuvos energijos“ valdomai Lietuvos elektrinei, už kurios gaminamą itin brangią elektrą per VIAP mokestį sumoka visi vartotojai. Elektros energijos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ turi pateikti apskaičiavimus, kiek Lietuvai savo poreikiams reikia pasigaminti elektros. Gavusi juos, Energetikos ministerija ministerija spręstų, ar yra galimybių sumažinti elektros kainą.

Remtinos elektros gamybos apimčių nustatymo metodiką Andriaus Kubiliaus Vyriausybė patvirtino gruodžio 12 dieną, o gruodžio 14-ąją sprendimas buvo atšauktas.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau sakė, kad reikėtų nustatyti mažesnę gamybos kvotą Lietuvos elektrinei. Skaičiuojama, kad kvota elektrinei galėtu būti sumažinta nuo 1,53 iki iki 1,1 teravatvalandės - tiek elektros ji gamino pastaraisiais metais.

Šiuo metu nustatyta, kad nuo sausio elektra vartotojams brangs vidutiniškai beveik 6 centais - daugiausia dėl brangstančių dujų ir padidėjusio VIAP mokesčio, kurio biudžeto didžiausia dalis - 512,1 mln. litų (šiemet - 398,3 mln. litų) - teks „Lietuvos energijai“.

Tačiau buvęs Premjeras Seimo narys Andrius Kubilius apgailestauja, kad naujoji Vyriausybė vienu iš pirmųjų sprendimų praėjusį penktadienį priėmė nutarimą, pagal kurį naikinamas ankstesnės Vyriausybės sprendimas dėl remtinos elektros energijos gamybos apimčių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario A. Kubiliaus, panaikinus šį nutarimą tampa nebeaišku, pagal kokius tiekimo saugumo bei patikimumo kriterijus bus nustatomos remtinos elektros energijos gamybos kvotos.

"Mes siekėme, kad kvotų nustatymas, nuo kurio priklauso ir elektros energijos galutinė kaina, būtų skaidrus ir remtųsi suprantamais tiekimo saugumo kriterijais. Naujoji Vyriausybė, regis, renkasi ne kriterijais, bet politine valia nustatomų elektros kainų kelią, kuris galų gale grėstų elektros energijos tiekimo sutrikimais, jei ilgesnį laiką turėtume tokio masto tarpsisteminių jungčių atjungimus, kokie vyko šių metų rugpjūtį", - sakė A. Kubilius.

Jis primena, kad minėtame tvarkos apraše buvo nustatyti principai ir tvarka, kuriais remiantis nustatomos remtinos elektros energijos gamybos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, kvotos. Tarp svarbiausių tiekimo saugumo užtikrinimo principų tuo nutarimu buvo įtvirtinta nuostata, kad visais planuojamais elektros energetikos sistemos darbo režimų atvejais turi būti užtikrintas Lietuvos elektros energetikos sistemos dinaminis stabilumas, patikimumas, elektros energijos kokybė ir sistemos technologinis funkcionavimas pagal N-1 kriterijų, t. y. sistemoje įvykus trikdžiui elektros energetikos sistema, sudaryta iš N elementų, turi gebėti atkurti ir užtikrinti normalų sistemos darbą, kai visuose elektros energijos įrenginiuose atsijungia bent vienas tinklo elementas.

BNS žiniomis, kiti sprendimai, kurie leistų pristabdyti elektros kainos augimą, bus priimami trečiadienį Vyriausybės posėdyje.

Kainų komisijos atstovai anksčiau sakė, kad nuo 2013 metų galiosianti elektros energijos kaina būtų perskaičiuota iš karto, jei Vyriausybė priimtų tam būtinus sprendimus. Kaina galėtų būti sumažinta vieninteliu būdu - sumažinus kvotą „Lietuvos energijos“ valdomai Lietuvos elektrinei, už kurios gaminamą itin brangią elektrą per VIAP mokestį sumoka visi vartotojai.

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau teigė, kad reikėtų nustatyti mažesnę gamybos kvotą Lietuvos elektrinei. Skaičiuojama, kad kvota elektrinei galėtu būti sumažinta nuo 1,53 iki iki 1,1 teravatvalandės - tiek elektros ji gamino pastaraisiais metais.

J.Neverovičius praėjusį trečiadienį sakė žadantis prašyti elektros energijos perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenų, kiek Lietuvai savo poreikiams reikia pasigaminti elektros. Gavusi juos, jo vadovaujama ministerija spręstų, ar yra galimybių sumažinti elektros kainą.

Kainų komisija sako, kad elektros kaina būtų perskaičiuota iš karto, jei Vyriausybė priimtų tokį sprendimą. Tikėtina, jog Kainų komisija dėl kainos spręs dar šią savaitę.

Šiuo metu nustatyta, kad nuo sausio elektra vartotojams brangs vidutiniškai beveik 6 centais - daugiausia dėl brangstančių dujų ir padidėjusio VIAP mokesčio, kurio biudžeto didžiausia dalis - 512,1 mln. litų (šiemet - 398,3 mln. litų) - teks „Lietuvos energijai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.