„Tai nauja tema Lietuvoje, nes nei mūsų, nei kurioje nors kaimyninėje šalyje didelės saulės elektrinės žiemą nestovėjo, taigi niekas jų ir nevalė. Mes taip pat ieškojome informacijos apie tai, bet sužinojome tik tiek, kad mėgėjai entuziastai valo mažas saulės elektrines prie savo namų. Taigi šią žiemą pradėsime kaupti didelių saulės elektrinių eksploatavimo patirtį“, - pasakojo „Renvia“ įmonės direktorius Laimonas Dapšys.
Pasak keletą saulės jėgainių visoje Lietuvoje eksploatuojančios įmonės vadovo, tokio tipo elektrinės žiemą naudos duoda nedaug.
Todėl reikės nemažai laiko ir patirties, kol pavyks rasti optimalų priežiūros variantą. Iki smulkmenų domėtis saulės elementų panaudojimo galimybėmis verčia lietuviškas klimatas – dienos trumpos, o dalis jų – apsiniaukusios.
„Gruodį pagaminama 10 kartų mažiau energijos nei gegužę. Kiti žiemos mėnesiai taip pat nėra geresni. Jeigu saulės elektrinė apsnigta nedaug arba yra švarių plotų, tai, pašvietus saulei, net esant minusinei temperatūrai, saulės moduliai įšyla ir sniegas nutirpsta pats“, - patirtimi dalijosi pašnekovas.
Tačiau iškritęs gausus sniegas gali tapti rimtų gedimų priežastimi. Taip pat nutrūksta elektros gamyba. Tokiomis aplinkybėmis valyti elektrines tampa sudėtinga – negalima naudoti jokių mechaniškai elementus pažeisti galinčių priemonių. Net menkas įbrėžimas gali sukelti nemalonumų – jame kaupiasi vanduo, kuris spustelėjus šalčiui virsta ledu ir didina įtrūkimą.
„Didžiausia problema yra prišalęs ledas ir sniegas, kurio nesiseka nušluoti – jo gramdyti nuo saulės modulių negalima, todėl net po valymo apšalusi elektrinė sunkiai veikia, nebent pašviečia saulė ir ištirpdo likusį ledą ir sniegą.
Kita vertus – saulės energijos moduliai efektyviausiai veikia esant žemai temperatūrai, todėl saulės elektrinė, jeigu ji nuvalyta, žiemą gali pasiekti didesnį trumpalaikį maksimalų galingumą“, - aiškino L. Dapšys.
Saulės elektrinėms reikalinga įranga prekiaujantis Tomas Watkovskis lrytas.lt tikino, kad jėgainių savininkams reiktų susitaikyti su tuo, jog žiemą elektrinės naudos beveik, ir jų nevalyti. Esą geriau pagaminti mažiau elektros, nei apgadinti elementų paviršių.
„Reikia suprasti, kad saulės jėgainės leidžia gerai gyventi vasarą, bet to tikrai nebus žiemą. Siūlyčiau įrangos niekaip nevalyti, o viską palikti natūraliai eigai. Kitaip remontas gali kainuoti daugiau, nei bus prarasta dėl nepagamintos elektros“, - tikino T. Watkovskis.
Kol elektrinių savininkai ir įrangos pardavėjai blaškosi ir bando nuspręsti, ką daryti, draudikai perspėja, kad itin didelis pavojus kyla ant pastatų namų įrengtoms jėgainėms. Su tokia grėsme susiduria senų pastatų savininkai, kurie išnuomojo stogus verslininkams.
Ne pirmos jaunystės pastatų konstrukcijos itin jautrios dideliems svorio pokyčiams, o ant įrengtų saulės energijos modulių susikaupęs šlapias sniegas svorį gali padidinti net keletą kartų, Tai, kad netikėtai kilusi problema kelia rūpesčių daugumai jėgainių savininkų, patvirtina ir draudikų duomenys.
„Savininkui patartina kreiptis į profesionalus, kad įvertintų, kokias apkrovas atlaiko stogas ir, reikalui esant, atitinkamai sutvirtintų konstrukcijas“, - teigė „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.
Nuo 2011 m. gegužės iki šių metų lapkričio Lietuvoje išduota per 3000 leidimų elektrinėms statyti. Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ pranešė apie augantį prašymų apdrausti jėgaines skaičių – šiemet tokių prašymų patekta iki 15 kartų daugiau nei pernai.
Mažiau rizikuoja jėgaines ant naujų namų įrengę žmonės. Šiuo metu statomų namų stogai projektuojami, kad atlaikytų 30 proc. didesnę apkrovą nei anksčiau.
Saulės energijos pagaminamos elektros pasiskirstymas per metus:
sausis 2,5%
vasaris 5,5%
kovas 8,7%
balandis 11,2%
gegužė 14,4%
birželis 13,3%
liepa 13,7%
rugpjūtis 12,3%
rugsėjis 7,9%
spalis 6,2%
lapkritis 2,9%
gruodis 1,4%
