Šalies vadovė pabrėžė atominės energetikos naudą ir teigė, kad su žmonėmis turi būti tariamasi „jiems prieš tai labai realiai paaiškinus, kodėl vienas ar kitas projektas apsimoka“.
„Visuomenės nuomonė, pareikšta patariamajame referendume, labai svarbi, bet ji buvo suformuota, sakyčiau, labai neatsakingai, nes nebuvo teikiama informacija, o lobistinių interesų propagandos buvo daug. Galima sakyti, kad žmonės buvo apgaudinėjami“, - savaitraščiui „Veidas“ sakė prezidentė.
Kalbėdama apie Visagino jėgainės projektą, šalies vadovė sakė, kad atominė energetika yra viena iš pigiausių, ir paragino politines partijas pasirašyti susitarimą dėl energetikos politikos.
„Atominė energetika viena pigiausių ir nėra pati nesaugiausia, jeigu reaktoriai yra saugūs, jeigu jie gerai prižiūrimi“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, kad „kalbėti vien apie alternatyvius energijos šaltinius nutylint, kiek tai kainuoja, kokios gali būti pasekmės šaliai, yra žmonių apgaudinėjimas“.
„Lietuvai, neturtingai šaliai, neturinčiai savo energetinių išteklių, svajoti, kad galėsime tik saule, vėju, biomase patenkinti savo besivystančios ekonomikos poreikius, pernelyg optimistiška. Šiandien mes priversti supirkti saulės energiją penkiskart brangiau negu rinkos kaina, vėjo – panašiai. Biokuras pigesnis, bet tai reiškia, kad kirsime savo miškus“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Per patariamąjį referendumą, vykusį kartu su Seimo rinkimais spalio 14 dieną, už naujos atominės elektrinės statybą balsavo 34,09 proc., prieš - 62,68 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo 52,58 proc.
Planuota, kad statant 1350 megavatų Visagino atominę elektrinę dalyvautų Japonijos korporacija „Hitachi“ ir trijų Baltijos šalių energetikos įmonės. Elektrinę ketinta pastatyti iki 2020-2022 metų.
Į valdžią po Seimo rinkimų atėję socialdemokratai yra kritikavę buvusios dešiniųjų Vyriausybės parengtą projektą, bet galutinis sprendimas dėl elektrinės iki šiol nepriimtas.
Kalbėdama apie Lietuvos energetikos sektoriaus ateitį prezidentė pareiškė, kad pernelyg daug finansavimo buvo užkrauta ant vartotojų pečių taikant mokestį už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas - paprastai vadinamą VIAP tarifu.
„Manau, su VIAP perlenkta: mėginama energetikos sektorių finansuoti ne iš biudžeto, o iš vartotojo. Reikia ieškoti optimalaus varianto: ką gali ant savo pečių atlaikyti valstybės biudžetas, ką visos energetinės grandys, o ką – vartotojas“, - sakė prezidentė.
„Negalima užkrauti visos energetikos, o kartu ir visos šalies išlaidų, ant vartotojų pečių. Tokie perlenkimai negalimi, be to, jie sukelia socialinę įtampą“, - teigė D. Grybauskaitė.
Ji teigė iki šiol viešai nereagavusi, nes buvę sutarta, kad tarifas bus keičiamas.
„Sprendimas dar didinti VIAP man buvo netikėtas, apie tai nebuvau informuota. Bet buvo sutarta, kad jis bus keičiamas, todėl viešai ir nereagavau“, - teigė prezidentė.
Naujoji centro-kairiųjų Vyriausybė neseniai nusprendė maždaug 100 mln. litų sumažinti VIAP kitų metų biudžetą. Didelė šio biudžeto dalis skiriama elektros gamybai iš dujų Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose, taip pat finansuojamos termofikacinės elektrinės, atsinaujinanti energetika.
VIAP sumažintas, kai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nusprendė sumažinti Lietuvos elektrinės gamybos kvotą 2013 metams. Šie sprendimai lems, kad elektra kitąmet brangs maždaug 2 centais mažiau.
Opozicijos lyderis, buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad naujoji Vyriausybė „kitų metų kvotą sumažino be jokio pagrindimo, taip sukeldama pagrįstų abejonių, ar kitais metais bus užtikrintas Lietuvos elektros sistemos saugumas ir patikimumas“.
