Derybos dėl naujos dujų kainos – jau sausį. Tikslas – maždaug penktadaliu pigesnės dujos Lietuvai. Apie tai ketvirtadienį entuziastingai kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.
Naujasis energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius pažadais kol kas nesižarsto, tik užsimena apie tam tikrą klausimų, kuriuos reikia aptarti, sąrašą.
Svarbiausia – formulė
Dujos mūsų šaliai galėtų atpigti, jei būtų pakeista kainų formulė. Nuo 2005 metų ji keista penkis kartus, kol susieta su naftos kaina pasaulio rinkose. Būtent dėl to dujos nuolat brangsta.
Buvusi Vyriausybė siekė, kad formulė būtų susieta su biokuro kaina. Kai kurie energetikos ekspertai sako, kad dujų kaina išvis neturėtų būti prie ko nors „pririšta”.
Dabartinė valdžia kol kas dar neturi atsakymo, kuris variantas geriausias, tačiau žada išklausyti įvairių ekspertų nuomones.
„Būtų neišmintinga prognozuoti, kada ir kokiomis sąlygomis bus pakeista formulė, nes dar net neprasidėjo derybos”, – „Lietuvos rytui” tvirtino J. Neverovičius.
Tikslas – kaimynų kainos
Ne tik formulė, bet ir derybų įgūdžiai gali lemti būsimą dujų kainą. Ilgalaikė dujų tiekimo sutartis galioja iki 2015-ųjų, tačiau kasmet nustatomi konkretūs kiekiai ir kaina.
Šalies valdžia ketina įtikinti „Gazprom” atpiginti dujas iki tiek, kiek moka Latvija ir Estija.
Energetikos ministras J.Neverovičius teigė, kad Lietuva dar tik formuoja savo poziciją. Tiesa, gruodžio pabaigoje jis jau buvo susitikęs su vienu „Gazprom” vadovų.
Ką nors teks paaukoti?
Naujosios valdžios laukia nemaži išbandymai teismų frontuose. Tikėtina, kad Rusijos koncernas spaus šalies valdžią atsisakyti teisinės kovos.
Spalį Lietuva paskelbė inicijuojanti ieškinį Stokholmo arbitraže prieš „Gazprom” dėl 5 milijardų litų permokos. Ji atsirado pakeitus dujų kainos formulę, dėl to esą nukentėjo šalies dujų vartotojai.
Lietuva Rusijos koncerną yra apskundusi ir Europos Komisijai. Kai kurie teisininkai neatmeta, kad naujoji Vyriausybė sieks atsisakyti ieškinių „Gazprom”, o šis esą atsidėkodamas greičiausiai sumažintų dujų kainą Lietuvai.
„Jei sutampa abiejų pusių požiūriai, šalys gali baigti ginčus teismuose, aukodamos dalį savo interesų”, – įsitikinęs advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions” vyresnysis partneris Gytis Kaminskas.
„Pradėję dialogą su „Gazprom” sieksime tartis dėl visų klausimų, taip pat – ir dėl arbitraže sprendžiamų ginčų, kuriuos inicijavo tiek viena, tiek kita pusė”, – užuominomis kalbėjo ministras J. Neverovičius.
Vyksta tik žvalgyba?
G.Kaminskas mano, kad kol kas vyksta žvalgyba.
„Tiek Vyriausybė, tiek „Gazprom” bando apčiuopti silpnąsias puses prieš sėsdami prie derybų stalo”, – mano advokatas.
Valstybei bylose su „Gazprom” Stokholmo arbitraže atstovaujantis advokatas Vilius Bernatonis teigė negirdėjęs, kad valdžia atsisakytų teisinės kovos su Rusijos koncernu „Gazprom”.
Vyriausybė narplioja energetikos paveldą
Valstybės valdomos elektros perdavimo įmonės „Litgrid” akcijų perleidimas sukėlė įtarimų premjerui Algirdui Butkevičiui.
„Litgrid” buvo atskirta dėl Europos Sąjungos direktyvos reikalavimų. Po to iškilo klausimų dėl atsiskaitymo už akcijas, dėl akcijų perdavimo.
Dabar vyksta tyrimas – kaip vis dėlto akcijos buvo perduotos, kaip už tas akcijas buvo atsiskaityta, ar tai buvo padaryta laikantis Lietuvos įstatymų”, – agentūrai BNS sakė ministras pirmininkas.
A.Butkevičius taip pat pareiškė, kad dabartinis ministrų kabinetas nesuranda netgi kai kurių dokumentų, kurie buvo pasirašyti buvusios Vyriausybės su kitomis Baltijos šalimis. Jis teigė to ketinantis pasiteirauti per vizitą Latvijoje.
„Premjeras galėtų susipažinti su Vyriausybės tinklalapyje viešai prieinama informacija, kurioje net du praėjusios Vyriausybės pasirašyti memorandumai su Latvija ir Estija”, – atšovė socialdemokratui buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Pastarąjį kartą memorandumą dėl atominės elektrinės Baltijos šalių premjerai pasirašė Vilniuje pernai rugsėjo 20 dieną. Tuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai nusprendė steigti tarpvyriausybinę darbo grupę, kuri koordinuotų aktualius projektui klausimus vyriausybių lygiu.
