Šiauliuose - ginčai dėl geležinkelio atšakos

Šiaulių miestui bumerangu grįžo skandalingas sprendimas išardyti geležinkelio atšaką į oro uostą. Tačiau savivaldybės vadovai nelinkę pripažinti klaidų ir toliau siekia per saviškių įmones panaudoti kuo daugiau Europos Sąjungos pinigų.

Šiaulių centre esanti geležinkelio rampa išardyta, nes nėra krovinių.<br>G. Šiuparys
Šiaulių centre esanti geležinkelio rampa išardyta, nes nėra krovinių.<br>G. Šiuparys
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas”)

Jan 4, 2013, 7:40 AM, atnaujinta Mar 14, 2018, 12:55 AM

Per Šiaulių oro uostą jau būtų keliavę NATO kroviniai, bet tam sukliudė vietos valdžios išminčiai, prieš dešimtmetį išardę geležinkelio atšaką į oro uostą.

Dabar prie Šiaulių vairo – vėl tie patys asmenys. Šie veikėjai pademonstravo galią ir sužlugdė neeilinį tarybos posėdį, kuriame bandyta svarstyti NATO krovinių gabenimo per Lietuvą galimybes.

Sužlugdė posėdį

Šiaulių tarybos nariai liberalas Gintaras Karalevičius, konservatorius Aurimas Nausėda ir nepartinis kandidatas Artūras Visockas sukvietė kolegas į neeilinį posėdį, kuriame siekta priimti kreipimąsi į Vyriausybę dėl skubaus geležinkelio atšakos atstatymo.

Tačiau Šiaulių valdžios senbuviai juos pastatė į vietą – nepatvirtino darbotvarkės, tad posėdis baigėsi net neprasidėjęs. Pareikšta, kad sprendimo projektas netobulas, trūksta apskaičiavimų apie NATO krovinius.

Tiesa, kariškiai tokių ataskaitų niekam niekada neteikia.

Senų klaidų neištaisė

„Turėjote progą ištaisyti prieš dešimtmetį padarytą klaidą, bet ja nepasinaudojote”, – stebėjosi G. Karalevičius.

Liberalas rado 2002 m. tarybos sprendimą, kuriuo pasmerkta atšaka į oro uostą.

„Taryba pripažino šį ruožą netinkamu ir nusprendė jį išardyti. Tačiau miesto vadovai nutarė bėgius supjaustyti ir parduoti metalo laužo supirkėjams”, – piktinosi G.Karalevičius.

Šitokiu šiauliečių sprendimu stebėjosi ir tuometis krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.

Geležinkelininkai buvo apskaičiavę, kad daugiau nei 9 kilometrų atšakos kapitaliniam remontui būtų pakakę dviejų milijonų litų.

Dabar kalbama jau apie dešimt kartų didesnę sumą.

Suplakė du projektus

Šiauliuose lankėsi premjero sudarytos darbo grupės, besidominčios NATO krovinių gabenimu, nariai, bet jie išvažiavo nieko nepešę.

Svečiams pareikšta, kad atšaką būtina atstatyti, bet šie darbai suplakti su Šiaulių viešojo logistikos centro (ŠVLC) projektu.

Tarybos narys A. Visockas įsitikinęs, kad ŠVLC nereikalingas, nes rinkoje nėra pakankamai konteinerinių krovinių. Dabar kasdien Šiaulius pasiekia 2–3 konteineriai, o reikėtų bent 50–100. Be to, skolose skęstantys Šiauliai neturi pinigų šiam projektui.

A. Visockas išsiaiškino, kad ŠVLC projektas – nelegalus: Susisiekimo ministerija nedavė savivaldybei įgaliojimo jį vykdyti.

„ŠVLC projektas mistinis: kalbama apie logistikos centrą ir krovinių terminalą, bet siekiama pastatyti paprasčiausią geležinkelio stotį”, – aiškino politikas.

Pelnosi latviai

„Geležinkelio mums reikia ne rytoj, jo reikėjo vakar”, – apie atšakos atstatymo svarbą kalbėjo Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys.

Tačiau kol Šiaulių politikai svaičioja apie investuotojus ir milžiniškus krovinių srautus, Rygos tarptautinis oro uostas skaičiuoja pelną.

Nuo praėjusių metų kovo ten kasdien leidžiasi po du didžiulius lainerius su JAV armijos kroviniais. Už vieno lėktuvo aptarnavimą oro uostas gauna 20–30 tūkstančių litų pajamų. Rygos oro uosto krovinių apyvarta pernai išaugo 3 kartus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.