Galima pamanyti, kad Lietuva per kelerius metus tapo saulės energetikos lydere.
Tačiau tūkstančiai žaliųjų lietuvių projektų taip ir lieka tik „popieriuje“.
„2011-2012 metais norą gaminti elektros energiją pareiškė per 12 tūkst. asmenų, tačiau šiuo metu veikia tik apie 130 įvairios galios saulės elektrinių“, - pastebėjo Energetikos ministerijos atstovė Daiva Rimašauskaitė.
Lėta plėtra gelbėja nuo didesnių tarifų
Kita vertus, toks mažas įgyvendintų projektų skaičius – sveikintinas. Jei kiekvienas saulės jėgainių statytojų noras virstų tikrove, už saulės energiją per metus papildomai mokėtume 76-89 mln. litų.
Tokiu atveju per viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestį už elektros energiją kiekvienam elektros vartotojui reiktų mokėti maždaug 0,7-0,8 ct/kWh daugiau.
„Jei būtų įrengtos visos saulės jėgainės, kurioms suteikti leidimai, tuomet pagal 2012 metų tarifą VIAP suma atsinaujinantiems energijos ištekliams padidėtų apie 89,168 mln. litų“, - portalui lrytas.lt sakė Valstybinės kainų ir energetikos komisijos specialistė Agnė Stankevičiūtė.
Šiuo metu veikiančios saulės jėgainės per metus vartotojams kainuoja tik apie 7,146 mln. litų – už jas per VIAP sumokame papildomus 0,074 ct/kWh.
VIAP mokestis ir be per didelių norų pildymo kasmet auga. Nuo 2005 metų iki dabar parama, skiriama atsinaujinantiems energetikos ištekliams remti, jau išaugo nuo 12,3 mln. iki 115 mln. litų.
Planuojama, kad 2020 metais, kai 20 proc. valstybės elektros energijos bus kuriama iš atsinaujinančių išteklių, jiems remti reiks daugiau nei 800 mln. litų, kuriuos, jei nepasikeis tvarka, sumokės visi elektros vartotojai.
Visiems mokėti nėra būtina?
Išeitis nuo nuolat didėjančio VIAP mokesčio galėtų būti nebent ES parama ir pakeisti įstatymai.
„Yra iškelta mintis atsinaujinančius energetikos šaltinius finansuoti ne per tarifą, o tiesiog ES lėšomis subsidijuoti jėgainių įrengimą. Yra paskaičiuota, kad maždaug 1,5 mlrd. litų subsidijavus iki 2020 metų, būtų pagaminama beveik 40 proc. viso elektros poreikio, be jokių VIAP“, - laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Taip pat laidoje ekspertas kritikavo pernelyg lengvai gaunamus leidimus smulkioms saulės jėgainėms statyti.
Mažosioms jėgainėms nereikia teikti daugybės dokumentų, rengti dalies projektų, vertinti poveikio aplinkai ar sveikatai, mokėti piniginių užstatų. Tereikia gauti leidimą ir 12 metų bus galima parduoti savo gaminamą elektros energiją padidintu tarifu.
„Tai yra tolimesnės ateities problema, nes ateityje bus įsteigta nemažai saulės jėgainių – niekas jų jau nesustabdys, jie leidimus jau turi. Tad ateityje kaina gali augti ir daugiau. Nustatyti tokį didelį tarifą buvo klaida.
Įstatyme yra klaida, kad kainų komisija negali dažniau peržiūrėti supirkimo tarifų nei kartą per metus. 2013-2014 metais turėsime tos klaidos rezultatus“, - apgailestavo M. Nagevičius.
Sistemą būtina keisti
Dabar esančią atsinaujinančių energijos šaltinių schemą, kai valstybė superka elektros energiją pagal nustatytą tarifą, kritikuoja daugelis ekspertų. Tai yra brangi ir ne visuomet efektyvi priemonė skatinti atsinaujinančią energetiką.
„Politikams reiktų pažiūrėti, ar ta schema, kuri buvo priimta 2011 metais, yra pati geriausia. Galbūt bus ryžtasi tą schemą kiek pareguliuoti ir pasižiūrėti“,- sakė Valstybinės kainų ir energetikos komisijos vadovė Diana Korsakaitė.
Kad svarstomi pokyčiai, patvirtino ir Energetikos ministerija.
„Energetikos ministerija yra parengusi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numato, kad naujų gamintojų saulės elektrinės iki 30 kW turėtų būti įskaičiuotos į bendrą 10 MW kvotą, kartu su didžiosiomis jėgainėmis. Šiuo metu jos yra skaičiuojamos atskirai“, - rašoma ministerijos laiške.
