„Ne, ne, ne. Neduokite nei banko, nei nuolaidų kortelės. Jei mokėsite grynais pinigais, iškart gausite 17 centų nuolaidą“, - išrėžė Kauno Pramonės prospekte esančio „Lukoil“ darbuotoja.
Išties, ištraukus grynuosius net ir be kortelės kiekvienas kuro litras kainavo 17 centų pigiau. Tiesa, kol kas tai įmanoma, tik keturiose tinklo degalinėse Lietuvoje. „Lukoil“ naująjį projekta pavadino „Cash and drive“, o į tokią degalinę užsukęs vairuotojas kiekvienam litrui degalų gauna 17 centų nuolaidą.
UAB „Lukoil Baltija“ rinkodaros vadovė Ingrida Ivanauskienė lrytas.lt tikino, kad naujovė nėra kova su bankais dėl didelių įkainių mokant bankinėmis kortelėmis. Esą leisti pasirinkti klientui, ar jis nori mokėti daugiau banko kortele ar mažiau grynaisiais pinigais – sena pasaulinė praktika.
„JAV daug kur pilantis kurą degalinėse yra du skaitliukai. Vienas rodo, kiek klientas mokės banko kortele, kitas, kiek teks sumokėti grynais pinigais. Mes kol kas bandome „Cash and drive“ pavadintą projektą, tačiau ar jis pasiteisins, bus galima pasakyti tik po poros mėnesių. Galbūt šio tipo degalinių daugės“, - sakė I. Ivanauskienė.
Pasak moters, tokia nuolaida galima, nes atsiskaitant grynaisiais, nereikia mokėti bankui už paslaugą. Tiesa, mokestis bankui sudaro tik trečdalį suteikiamos nuolaidos sumos – apie 6 centus. Likusi dalis nuolaidos, kurią kitose degalinėse gauna tik tinklo nuolaidų kortelių turėtojai, suteikiama už gražias akis.
Tuo tarpu „Statoil“ kol kas sekti konkurentų pavyzdžiu nežada. Kol kas apie tokią praktiką nekalba ir kiti tinklai.
„Ne, mes su bankų įkainiais taip nekariaujame. Nors jų įkainiai Lietuvoje didesni, nei kaimyninėse šalyse, manome, kad yra kitokių būdų šią problemą spręsti“, - sakė UAB „Lietuva Statoil“ Rinkodaros departamento direktorė Daivutė Jokšienė.
Kova nerimsta
Kaip lrytas.lt jau rašė, jei pirkėjas sumoka banko kortele, tai jam tai nieko nekainuoja, tačiau prekybininkas bankui vidutiniškai atseikėja po pusantro procento pirkinio kainos. Taip suskaičiavo Lietuvos bankas. Ši situacija netenkina verslo, nes ta pati paslauga kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kainuoja maždaug trečdaliu ar net perpus pigiau.
„To paties dydžio, tos pačios veiklos įmonės Lietuvoje įkainiai už atsiskaitymą kortelėmis gali būti 1,4 proc., o tos pačios įmonės įkainiai Latvijoje yra 0,8 procento“, - po vieno iš konfliktų su bankais lygino Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Tupo tarpu bankininkų atstovas Stasys Kropas tikino, kad bankų įkainiai Lietuvoje yra teisingi ir galėtų mažėti tik, jei kortelėmis būtų atsiskaitoma daugiau. O kalbos apie pigius atsiskaitymus Latvijoje esą tėra tik prielaidos.
Verslininkai žadėjo, jei sutars su bankininkais, tai pigins savo prekes ir paslaugas. O jei nesusitars, tai galbūt išvis nebeleis atsiskaityti mokėjimo kortelėmis.
Leis kainų skirtumus
Lietuvos degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys lrytas.lt tikino, kad organizacijai priklausančios degalinės kol kas kainų skirtumo atsiskaitant grynaisiais ar bankine kortele, kaip „Lukoil“ netaiko. Tačiau tokį būdą verslininkas įžvelgia, kaip galimą situacijos sprendimą.
„Dar laukiame konkurencijos tarybos ir bankų sprendimo. Tačiau sąjungai priklausantys verslininkai vienas po kito praneša, kad bankai įkainius mažina tik simboliškai“, - tikino pašnekovas.
Pasak V. Šukio, atsiskaitydamas kortele vairuotojas bankams už kiekvieną litrą degalų sumoka po 6 ar 7 centus. Sulyginus įkainius su kaimyninėmis Latvija ir Estija, ši suma siektų tik 3 ar 4 centus.
„Tas skirtumas galėtų būti išnaudotas sumažinti kainą, padidinti algas darbuotojams ar tiesiog kompensuoti brangstantį kurą“, - sakė V. Šukys.
Sulaukę sprendimo dėl bankų įkainių, kurie greičiausiai jų netenkins, asociacijos nariai žada griebtis „Lukoil“ taktikos ir atpiginti kurą tiems, kurie atsiskaitys grynais pinigais.
Tačiau bankų įkainiai direktoriaus manymu, dar ne visa degalų kainos problema. V. Šukys tikina, kad didelę kiekvieno litro kainą sudaro daugybė įvairiausių mokesčių už galimai nevisai reikalingas procedūras. Kaip pavyzdį vyras įvardija kuro talpų metrologinę patikrą, kas penketą metų.
„Tai kainuoja tūkstančius, nors talpų gamintojas duoda 15 metų garantiją. Už visa tai sumoka vartotojai. Blogai tai, kad mūsų visuomenė itin apatiška ir kovą dėl įkainių, jie laiko ne savo, o verslininkų kova“, - atviravo V. Šukys.
