„Priverstinis nusileidimas.” Taip apibūdinama „Aerosvit” padėtis. Net du kartus per dieną į Lietuvą skraidžiusi įmonė nuvylė daugybę keleivių.
Pastarosiomis dienomis skrydžiai ne tiktai vėlavo, bet ir buvo masiškai atšaukiami, didelę jų dalį bendrovė išvis išbraukė iš grafiko.
Nepatenkinti klientai Ukrainoje ketina kreiptis į teismą, kad prisiteistų patirtus nuostolius. Jų gretos greičiausiai dar padidės. Vakar paskelbta, kad „Aerosvit” dar praretino skrydžių sąrašą. Ukrainiečiai nebeskraidys ir į Vilnių.
Oro bendrovė tiems, kurie yra įsigiję bilietus, patarė kreiptis į pirkimo vietas. O agentūros ir rezervavimo internetu sistemų atstovai tvirtina, kad už tai atsakinga pati „Aerosvit”.
Nevykdė pažadų
2013 metų išvakarėse Kijevo srities teismas palaimino „Aerosvit” prašymą pradėti bankroto procedūrą.
Tačiau kompanija piestu stojo prieš tuos, kurie rimtai sudvejojo jos galimybėmis atsitiesti, ir patikino, kad teismo procesas niekaip nepaveiks jos veiklos – ji ir toliau skraidinsianti numatytais maršrutais.
Kaip skelbė „Aerosvit”, bankroto prireikė siekiant atkurti mokumą ir sustiprinti galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
Tačiau tesėti savo pažadų bendrovei nepavyko. Sausio pradžioje „Aerosvit” klientai strigo Hošimine, Tel Avive, Stokholme, Taškente, Budapešte ir Varšuvoje.
Kiekvieną dieną bėdų daugėjo.
Oro uostų atstovai kelias dešimtis valandų laukiantiems žmonėms aiškino, kad vežėjas nesumokėjo už paslaugas, tad lėktuvo iš savo teritorijos jie neišleisiantys.
Išgirdę apie bankrotą nusigręžė ar bent bendradarbiavimo taisykles sugriežtino ir verslo partneriai. Baltarusių oro bendrovė „Belavia” atsisakė bendrų skrydžių, o lenkų LOT – priimti keleivius su „Aerosvit” bilietais.
Tuo netruko pasinaudoti mažų sąnaudų vežėjas „Wizz Air” – jis pasiūlė „Aerosvit” klientams iš Kijevo į Budapeštą ir Varšuvą skristi su juo už specialią kainą.
Skubėjo aplenkti kreditorius?
Sprendimą bankrutuoti kreivai įvertino ir ekspertai. Kaip ukrainiečių žiniasklaidai pakomentavo teisininkų kontoros „Rabomizo” partneris Denisas Rabomiza, „Aerosvit” kreipimąsi į teismą galima vertinti kaip bandymą pralenkti tą patį padaryti galėjusius kreditorius.
„Bendrovės skolos kreditoriams beveik 4 kartus didesnės už turtą, tad ji kreipėsi į teismą. Iškėlus bankroto bylą kreditorių pretenzijos įšaldomos, kol bankroto procedūra bus baigta. Maža to, per šį laikotarpį nemokamos netesybos”, – kalbėjo teisininkas.
Spėjama, kad patraukliausia „Aerosvit” turto dalis atiteks buvusiai konkurentei, o dabar sąjungininkei – bendrovei „Ukraine International”. Ji perims galimybę skraidyti „Aerosvit” reguliariaisiais reisais.
Užmojai didesni už galimybes
„Aerosvit” plėtra buvo stulbinama. 1994 metais įsikūrusi bendrovė pastaruosius kelerius metus pirko lėktuvus ir nuolat ilgino skrydžių sąrašą.
„Aerosvit” žemėlapyje atsirado ne tik Ukrainos miestai, buvusios SSRS sostinės, Europos didmiesčiai, bet ir Vietnamas, Kinija, Indija, Tailandas, Šri Lanka, Kanada ir Amerika.
Vienu metu krypčių skaičius peržengė gerokai per šimtą.
Pernai orlaivių buvo apie pusšimtį, trūkstamus bendrovė nuomojosi. Vėliau santykiai su nuomotojais pašlijo, teko ieškoti naujo partnerio.
Jau praėjusią vasarą vėlavo ar buvo atšaukta kelios dešimtys oro bendrovės reisų. „Aerosvit” atstovai aiškino, kad vėluoja užsakyti nauji lėktuvai.
Pernai gruodį, prieš bankroto paskelbimą, Maskvos Šeremetjevo oro uostas liovėsi aptarnavęs „Aerosvit” reisus, mat ši laiku neapmokanti sąskaitų. Netrukus įmonė paskelbė mažinsianti ir darbuotojų skaičių, ir išlaidas.
Įmonę nustekeno kivirčai?
2007 metais „Aerosvit” ir „Donbassaero” susijungė į aljansą, pavadintą Ukrainos aviacijos grupe. 2010-aisiais grupė pasipildė „Dnipravia” ir užsakomųjų reisų įmone „Wind Rose”.
Pagrindinė šio koncerno akcininkė – finansų ir pramonės įmonių grupė „Privat”, valdoma kelių Ukrainos milijonierių, tarp kurių labiausiai aviacijos sritį globoja Igoris Kolomoiskis.
Jam su verslo partneriu Grigorijumi Gurtovojumi priklauso pagrindinis „Aerosvit” akcijų paketas, 24,9 proc. valdo verslininkas Viktoras Pinčukas.
Tarp I .Kolomoiskio ir V. Pinčuko, kurių pavardės puikuojasi Ukrainos turtuolių sąrašo viršuje, veša nesantaika dėl to, kuris įsigis valstybei priklausančią „Aerosvit” dalį – 22,4 proc. akcijų. Ukrainoje svarstoma, kad šioje šachmatų partijoje būsimasis ėjimas dar nežinomas, tad laidoti prekės ženklą „Aerosvit” dar šiek tiek ankstoka.
Varinėja klientus
Keleivių, tarp jų ir lietuvių, laukia vargas norint susigrąžinti pinigus už bilietus. „Aerosvit” ragina kreiptis į tuos, kurie pardavė bilietus, o šie – atgal į oro kompaniją.
Kai kurios kelionių agentūros jau kurį laiką įspėdavo klientus, kad „Aerosvit” turi didelių bėdų. To neslepia ir kelionių agentūra „Estravel”, anksčiau per savaitę parduodavusi 100–150 „Aerosvit” bilietų, o nuo rudens pabaigos – vos 5–6.
„Aerosvit” bilietus pardavinėjo ir agentūra „Baltic Clipper” bei jai priklausanti bilietų rezervavimo sistema avia.lt.
„Bendraujame su klientais, siūlome kitus skrydžius. Bilietas yra sutartis tarp oro bendrovės ir keleivio, todėl įmonės bankroto atveju keleivis turėtų kreiptis tiesiai į ją”, – sakė „Baltic Clipper” atstovė Dana Miškinytė.
Bankrotas pamokė atsargumo
20 valandų Vietnamo Hošimino oro uoste – tokiam laikui buvo įkliuvę „Aerosvit” klientai. Tarp jų – dvi dešimtys lietuvių. Nerimauti teko ir Lietuvos aludarių gildijos vadovui Sauliui Galadauskui, į Lietuvą per Kijevą po atostogų Vietname vykusiam namo.
„Anksti ryte matėme atvykusį lėktuvą, atrodė, kad skrisime, tačiau orlaivis buvo nutemptas atokiau. Tapo aišku, kad įstrigome”, – pasakojo S. Galadauskas.
Bendrakeleiviams iš Rusijos ir Ukrainos sukėlus didžiulį triukšmą, pasikalbėti su keleiviais vis ateidavo oro uosto atstovai. Po ilgų laukimo valandų pasirodė ir „Aerosvit” pilotas.
„Jis pasakė, kad galime skristi, tačiau nutarė pasitarti, ar kylame kuo greičiau, ar laukiame, kol bus paruoštas karštas maistas. Visi sutarė maisto nelaukti”, – sakė S. Galadauskas.
„Aerosvit” sukeltus nepatogumus mėgino kiek užglaistyti nusileidus Kijeve pakviesdama klientus į Borispolio oro uosto verslo klubą. Ten žmonės galėjo pavalgyti ir pailsėti. Lietuviams teko laukti skrydžio į Vilnių 7 valandas.
„Prieš skrydį jau žinojome, kad „Aerosvit” turi bėdų. Su šia bendrove prieš metus skridome į Šri Lanką, viskas buvo gerai. Tad pamanėme, kad gandai apie bankrotą perdėti. Tačiau dabar aišku: jei įmonė turi bėdų, geriau nerizikuok”, – kad pasimokė, pripažino S.Galadauskas.
