Kitaip sakant, jei per septynias savaites jie naujose saulės ar vėjo jėgainėse nepradės gaminti elektros energijos, jos nustatytu tarifu niekas nesupirks.
Nusivylę saulės jėgainių savininkai valstybei grasina ieškiniais, kurie galėtų siekti ir 500 mln. litų.
Šis pakeitimas buvo pasiūlytas visų pirma dėl smulkių saulės jėgainių, kurioms steigti 2012 metais buvo išduota tiek leidimų (apie 16 tūkst.), kad jei visi projektai būtų įgyvendinti, elektros kaina padidėtų bent 5 centais už kilovatvalandę.
„Įstatymas nustatytų neprotingus ir nesąžiningus terminus, per kuriuos pareiškėjai turi įgyvendinti projektą.
Iki kovo 1 dienos reikia kreiptis, jeigu nori spėti pasinaudoti remiamu tarifu. Tam jie nuo šios dienos turi ne daugiau nei 7 savaites, kai elektrinės įrengimo procesas vidutiniškai trunka 32 savaites.
Taigi net tie, kurie jau yra pradėję ir susipirkę įrangą, vis tiek niekaip nespės iki kovo 1 dienos“, - spaudos konferencijoje pirmadienį piktinosi fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos atstovas Rimvydas Karoblis.
Anot R. Karoblio, dėl neišpildytų lūkesčių smulkieji saulės jėgainių gamintojai gali kreiptis į teismą ir nesunkiai laimėti.
„Mes planuojame, kad valstybė rizikuoja būti užversta ieškiniais, kurių bendra suma gali siekti 500 mln. litų. Ministerija deklaruoja, kad didelę problemą sukelia iš spekuliacinių paskatų paimti leidimai. Tačiau ministerija suteiks teisę tokiems asmenims kreiptis ir prašyti, kad jiems būtų kompensuoti nuostoliai“,- sakė R. Karoblis.
Jo žodžius parėmė teisininkas Mantas Gerdauskis, tvirtinęs, kad žmonės ieškiniuose gali remtis tiek Konstitucija, tiek ES teisės normomis.
„Ar gali valstybė keisti savo pažadus? Kaip teisininkas sakau, kad negali. Tokie dalykai prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ES apibrėžtam teisinio apibrėžtumo principui. Jau yra išduoti leidimai su dviejų metų galiojimu. Jei Seimas priims šiuos įstatymo keitimo siūlymus, jų (leidimo gavėjų, - Red.)teisės bus pamintos“,- sakė M. Gerdauskis.
Žinoma, dalį kaltės turėtų prisiimti ne tik valstybė, bet šimtus leidimų paskubėję įsigyti spekuliantai, kurie tikėjosi lengvo ir greito uždarbio.
„Labai atpigo įranga ir saulės jėgainės tapo labai patrauklios. Į šią sritį metėsi žmonės, kurie norėjo iš to uždirbti. Žmonės paraiškas nešė dešimtimis ir šimtais.
Mes siūlėme stabdyti šį procesą ir jis tapo nebekontroliuojamas. Vienas iš sprendimų – jei žirgas pradėjo šuoliais lėkti, jį nušovei ir viskas. Tokio būdo ir ėmėsi valstybė“,- pastebėjo Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas Vitas Mačiulis.
Anot konferencijos dalyvių, įstatymo pakeitimai geri, tačiau atliekami pernelyg skubotai. Labiausiai kritikuojama tai, kad nukentės jau leidimus gavę paraiškų teikėjai.
Valdyti saulės jėgainių savininkų skaičių siūloma reguliuoti įvedant mokestį už saulės jėgaines, mažiau mokant už saulės jėgainėse pagaminamą elektros energiją.
„Mes siūlome, kad galima nestatyti jėgainių vienoje vietoje, kad viename dideliame sklype nebūtų įrengta daugybės smulkių jėgainių. Taip pat įvesti garantinį mokestį – jei 30 kW jėgainei reiktų sumokėti 15 tūkst. Litų garantinio mokesčio, tuomet nebegalės šimtą leidimų žmogus paėmęs išsimokėti. Taip koks trečdalis tų statytojų būtų atsijota“, - siūlė V. Mačiulis.
R. Karoblis pripažino, kad už saulės energiją užtektų ir 90 ct/kWh supirkimo kainos.
Šiuo metu smulkiose (iki 30 kW) saulės jėgainėse pagamintos ir superkamos energijos tarifas siekia 1,44 Lt/kWh, jei jėgainė neintegruota į pastatą, arba 1,8 Lt/kWh, jei jėgainė integruota.
Elektros energija superkama 12 metų.
Ribos saulės energetikos plėtrą
Vyriausybė pirmadienį pasitarime pritarė siūlymui keisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriuo ribojama sparti saulės jėgainių plėtra. Tai padaryta ginant viešąją interesą ir siekiant išvengti elektros energijos kainų šuolio - skaičiuojama, kad dėl saulės energetikos plėtros elektra gali pabrangti 5 centais.
„Nusprendėme, kad teiksime tai ypatingos skubos tvarka, kad energetikos ministro pateikti pasiūlymai būtų priimti artimiausiu metu užkertant kelią viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) sumų didėjimui, nes, jeigu toliau bus palikta tokia netvarka, tai faktiškai gali atsitikti taip, kad visi žmonės mokės nemažas sumas pinigų dėl elektros energijos kainos padidėjimo VIAP, o tai, manau, pažeidžia socialinio teisingumo principus", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Pagal naująją tvarką, asmenys jau pateikę paraiškas dėl saulės jėgainių, turės iki tam tikro laikotarpio pradėti įgyvendinti projektus. Jeigu iki kovo 1 dienos bus įgyvendinta pusė projekto, bus leidžiama pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki vasaros.
Įstatymo pakeitimo projektu taip pat siūloma įtraukti mažąsias elektrines į suminę siektiną saulės elektrinių galią ir nustatyti, kad pasiekus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas galias (500 MW - vėjo elektrinėms, 10 MW - saulės elektrinėms, 141 MW - hidroelektrinėms, 355 MW - biomasės elektrinėms), būtų stabdomas skatinimo kvotų paskirstymas aukcionuose ir paraiškų dėl naujų elektrinių prijungimo priėmimas.
Premjero vertinimu, šis sprendimas nesutrukdys toliau plėtoti atsinaujinančios energetikos. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, Lietuva turi išgauti apie 20 proc. atsinaujinančios energijos. A. Butkevičius siūlo atsinaujinančią energetiką plėtoti per vėjo jėgaines, biodujas.
"Aplinkosaugos srityje bus įgyvendinti tam tikri projektai, kurie kaip alternatyva nebus našta visiems gyventojams didinant elektros energijos kainą", - teigė A. Butkevičius ir pridūrė, kad šiuo sprendimu buvo "iš didžiausios blogybės pasirinkta pati mažiausia".
Be to, numatoma peržiūrėti saulės energijos supirkimo kainą.
Galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas. Tikimasi, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Seimas svarstys jau antradienį.
