Saulės jėgainių ateitį apgaubė debesys

Seimo nariai ketvirtadienį apsisprendė dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų, kuriomis siekiama pristabdyti saulės elektrinių plėtrą. 

Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

2013-01-17 16:53, atnaujinta 2018-03-13 18:40

Už įstatymo pataisas balsavo 72, prieš – 2, susilaikė 29 Seimo nariai.

Pasak energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, pataisomis siekiama ateityje išvengti elektros kainų didėjimo.

Jau suteikti leidimai įrengti saulės elektrines galios iki kovo 1 dienos. Iki šio termino leidimo turėtojui nepateikus prašymo gaminti elektros energiją, leidimo galiojimas bus panaikintas. 

„Asmenims, kurie pradėtų įgyvendinti projektus, būtų suteikta galimybė juos tęsti, jeigu jie galės pagrįsti, kad iki minėto termino jau investavo 50 proc. projektui numatytų investicijų. Be to, terminas galėtų būti pratęstas septyniems mėnesiams“, - antradienį teigė J. Neverovičius. 

Dokumente taip pat numatyta galimybė kompensuoti nuostolius tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo nespės padaryti ir įgyvendinti viso projekto. 

Ekspertai teigia, kad įgyvendinus visus projektus, kuriems duoti leidimai, per metus valstybė už superkamą energiją turėtų sumokėti 500 mln. litų. 

Energetikos ministerijos duomenimis, 2011-2012 metais išduota daugiau nei 15 tūkst. leidimų statyti saulės jėgaines, šiuo metu veikia 259 elektrinės. 

Po balsavimo buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje kritikavo skubotai priimtas įstatymo pataisas. 

„Problemos sprendimas pasirinktas chaotiškas – pati problema nėra tikslai įvardinta, kad ji kyla dėl per didelių supirkimo kainų. Nėra išnagrinėtos visos alternatyvos kaip spręsti problemą. Galima buvo pakeisti kainų reguliavimą, kad supirkimo kaina būtų sumažinta. Jei tai per sudėtinga, galima nustatyti, kad saulės šviesos energijos gamintojai patys mokėtų už energijos balansavimą, ir šie kaštai nebūtų užkrauti visiems vartotojams. Pasirinktas būdas gali nuskriausti tuos, kurie elgėsi sąžiningai ir galbūt ant savo namo stogo norėjo pasistatyti mažą saulės šviesos energijos jėgainę“,- rašė R. Šimašius.

Atsinaujinančios energetikos atstovai kritikuoja pakeitimus

Atsinaujinančios energetikos atstovai kritikuoja Vyriausybės projektą ir teigia, kad siūlymas naikinti jau išduotus leidimus saulės jėgainių plėtrai yra neteisingas. Pasak jų, plėtrą reikėtų riboti ekonominėmis priemonėmis - mažinti per didelius tarifus. 

„Apgailėtina ir bjauru klausytis politikų, kurie siekia numarinti žaliąją energetiką ir atgaivinti nugaišusią temą – atominę elektrinę. Paskaičiuokite, kiek kainuotų atominės elektrinės kilovatvalandė, jei jai reiktų atsipirkti per 12 metų. Reiktų skatinti kompensacijas už įrengimą, o ne per tarifą“,- piktinosi Seimo narys Linas Balsys.

Tuo tarpu pirmadienį vykusios konferencijos metu saulės jėgainių savininkų atstovai valstybei grasino ieškiniais, jei būtų priimtas įstatymo projektas.

„Įstatymas nustatytų neprotingus ir nesąžiningus terminus, per kuriuos pareiškėjai turi įgyvendinti projektą.

Iki kovo 1 dienos reikia kreiptis, jeigu nori spėti pasinaudoti remiamu tarifu. Tam jie nuo šios dienos turi ne daugiau nei 7 savaites, kai elektrinės įrengimo procesas vidutiniškai trunka 32 savaites.

Taigi net tie, kurie jau yra pradėję ir susipirkę įrangą, vis tiek niekaip nespės  iki kovo 1 dienos“, - spaudos konferencijoje pirmadienį piktinosi fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos atstovas Rimvydas Karoblis.

Anot R. Karoblio, dėl neišpildytų lūkesčių smulkieji saulės jėgainių gamintojai gali kreiptis į teismą ir nesunkiai laimėti.

„Mes planuojame, kad valstybė rizikuoja būti užversta ieškiniais, kurių bendra suma gali siekti 500 mln. litų. Ministerija deklaruoja, kad didelę problemą sukelia iš spekuliacinių paskatų paimti leidimai. Tačiau ministerija suteiks teisę tokiems asmenims kreiptis ir prašyti, kad jiems būtų kompensuoti nuostoliai“,- sakė R. Karoblis.

Jo žodžius parėmė teisininkas Mantas Gerdauskis, tvirtinęs, kad žmonės ieškiniuose gali remtis tiek Konstitucija, tiek ES teisės normomis.

„Ar gali valstybė keisti savo pažadus? Kaip teisininkas sakau, kad negali. Tokie dalykai prieštarauja ne tik Konstitucijai, bet ir ES apibrėžtam teisinio apibrėžtumo principui. Jau yra išduoti leidimai su dviejų metų galiojimu. Jei Seimas priims šiuos įstatymo keitimo siūlymus, jų (leidimo gavėjų, - Red.) teisės bus pamintos“,- sakė M. Gerdauskis.

Po ketvirtadienį vykusio Seimo balsavimo R. Karoblio pasiteiravus, kaip jis vertina priimtą sprendimą, sulaukėme niūrios reakcijos. 

„Atrodo, kad dabar pagrindinis tikslas yra ne apriboti, o panaikinti atsinaujinančią energetiką. Nuolat politikai kalba, kad padaryta klaida, vis ištraukiami tie mistiniai 5 centai... Aš pritariu, kad reikėjo padėtį sukontroliuoti, tačiau tai reiktų daryti atsargiau“, - portalui lrytas.lt sakė R. Karoblis.

Pašnekovas pats turi keturis leidimus saulės jėgainėms statyti. Ar jam bus verta mėginti jas pasistatyti iki nurodyto termino, R. Karoblis negalėjo pasakyti.

 „Norėjome keturiose skirtingose vietose įrengti jėgaines. Nežinau, ar mėginsime pabaigti, ar protestuoti reikės. Bet kokiu atveju, tai kainuos brangiau“,- apgailestavo pašnekovas. 

Balsavimo metu – kaltinimai korupcija

Įstatymo pataisos buvo svarstytos ir specialioje komisijoje, kuri siūlė įvairius pataisų patobulinimus.

Didžioji dalis komisijos narių Remigijaus Žemaitaičio, Artūro Skardžiaus ir Kęstučio Daukšio pasiūlymų Seime buvo atmesti.

Vienas iš jų – pasiūlymas dvylika metų supirkti elektros energiją 1,44 Lt/kWh tarifu iš visų žmonių, kurie gavo leidimus saulės jėgainių plėtrai iki praėjusių metų gruodžio 1 dienos – buvo sutiktas itin audringai.

Pasiūlymas buvo kritikuojamas dėl to, kad tokių leidimų yra itin daug, o didelį tarifą užsitikrinę verslininkai galėtų jėgaines žymiai pigiau įsirengti po kelių metų ir vistiek gauti didelį 1,44 Lt tarifą. 

Pasiūlymo autorius kai kurie Seimo nariai atvirai kaltino korupcija. Susirūpinimą išreiškė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

„Tai (atmestasis pasiūlymas – Red.) būtų didelė įtaka mūsų infliacijai ir šalies konkurencingumui, ekonomikos augimui. Gal kažkas atstovauja kažkieno tai interesus? Buvo sukurtas skubus planas, kaip būtų galima pasisavinti pinigus per 12 metų. Kviesčiau būti atsakingesniais ir pareigingesniais ir mažinti korupciją“, - sakė A. Butkevičius.

A. Skardžius nuo balsavimo susilaikė, prieš tai pareiškęs, kad jokių interesų neatstovauja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.