„Susisiekimo ministras jau rūpinasi, kad atsirastų daugiau skrydžių. Buvo susitikta su delegacija iš Estijos, kalbėta ir apie bendros įmonės sukūrimą, kuri galėtų finansiškai išgyventi.
Per vizitą į Estiją mes tą klausimą aptarsime. Gal net visos trys Baltijos šalys galėtų turėti susitarimą dėl bendros įmonės steigimo, bet dar nėra sutarimo, kur galėtų būti pagrindinis oro uostas“, - antradienį interviu „Lietuvos radijui“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
„Dar 2007 metais atliktos studijos metu buvo pasiūlyta, kad Lietuvos oro linijos jungtųsi prie kitų kompanijų“, - kalbėdamas apie Baltijos šalių oro linijų ateitį sakė A. Butkevičius.
Bendros oro linijos Baltijos šalims esą leistų išlaikyti konkurencingas bilietų kainas net ir kylant degalų, oro uostų paslaugų kainoms.
Didžiausia planuojama permaina Lietuvoje – centralizuotas visų trijų tarptautinių šalies oro uostų valdymas ir galimai nauja Kauno oro uosto strategija.
„Visus oro uostus turi valdyti viena direkcija, kad uostai nekonkuruotų tarpusavyje. Trijų tarptautinių oro uostų Lietuvai yra per daug, bet situacijos keisti nesiruošiame. Kauno oro uostas turėtų būti panaudotas krovininiams lėktuvams priimti; aišku, ir keleiviai juo galės naudotis toliau, juk yra pastatytas naujas terminalas“, - svarstė A. Butkevičius.
Antradienį po pietų premjeras susitiks su Lietuvos merais. Per susitikimą bus planuojama, kaip pritraukti daugiau žmonių į Lietuvos kurortus: Palangą, Birštoną ir Druskininkus. Tam galėtų būti naudingi Kauno ir Palangos oro uostai.
„Reikia išnaudoti Palangos ir Kauno oro uostus, kad jie padėtų pasiekti šiuos regionus. Būtų daug žmonių, kurie keliautų iš uostų į kurortus, pavyzdžiui, iš Kauno į Birštoną“, - sakė premjeras.
Kas ką gelbės?
Primename, kad 2012 metų pabaigoje Estijos vyriausybė pareiškė neleisianti žlugti nacionalinei oro bendrovei.
„Valstybė, kaip bendrovės akcininkė, nurodė skraidinti pagrindiniais maršrutais, kuriais jau seniai skraidina „Estonian Air“ ir kurie yra sėkmingi“, – „Lietuvos rytui“ tuomet paaiškino šios bendrovės atstovė Ilona Eskelinen.
Kai 2012 metų spalį „Estonian Air“ paskelbė 9 mėnesių rezultatus, akis labiausiai badė 20,2 mln. eurų nuostolis. Įmonės prezidentas Tero Taskila buvo atleistas, o į jo vietą stojo 20 metų aviacijos patirtį turintis Janas Palmeris.
Tiesa, tiek „Skyways“, tiek „Cimber Sterling“, kurioms jis vadovavo, bankrutavo.
Į nuostolių liūną estų aviatorius įstūmė pernelyg greita plėtra pastaraisiais metais: skrydžių žemėlapyje gausėjo naujų vietovardžių, buvo planuojama pirkti naujų lėktuvų. Tačiau tai nepasiteisino.
Bėdų prislėgta „Estonian Air“ jau keičia strategiją ir ketina rinktis tik pelningus maršrutus.
„Žiemą stabdome skrydžius į Helsinkį, Joensū, Juveskiulę, Tartu ir Vieną, mažiau skraidysime į Paryžių. Reisų į Geteborgą, Tbilisį, Hanoverį ir Londoną išvis nebus“, – sakė I. Eskelinen.
Oro bendrovės taryba nusprendė skraidinti keleivius maždaug dešimčia krypčių.
Bendrovės siekį išsikapstyti iš duobės palaikė ir Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas bei premjeras Andrus Ansipas. Juodu patikino, kad valstybė neleis bankrutuoti nacionalinei oro bendrovei, tačiau ją finansuos laikydamasi ES taisyklių ir rekomendacijų.
