Pigesnės elektros iš Rytų mitas ima bliūkšti.
Ją palengva stumia pigiai iš skalūnų energiją gaminantys estai ir srauniausias savo upes panaudojantys latviai.
Brangi lietuviška elektra su užsienine pagal kainą konkuruoti negali, tačiau mūsų šalyje pagamintos energijos dalis rinkoje vis tiek padidėjo.
Vis dar karaliauja
Beveik 10 procentų.
Tiek rusiškos elektros perpardavėjai prarado importo rinkos Lietuvoje, palyginti su 2011-aisiais.
Tai skelbiama elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid” praėjusių metų apžvalgoje.
Užpernai rusiška elektra sudarė 64 proc. viso importo, o pernai – 56 proc.
Atitinkamai mažėjo ir elektros kiekis. Užpernai importavome 5,5 teravatvalandės (TWh) elektros iš Rusijos, užtat pernai ši dalis sumažėjo iki 4,8 TWh.
Lietuvos poreikis per metus siekia apie 11 TWh.
Tad nors Kaliningrado elektrinių pagamintos elektros suvartojame vis mažiau, ji vis tiek sudaro kone pusę viso Lietuvai reikalingo kiekio.
Manoma, kad rusiškos elektros gamintojai praėjusiais metais labiau siekė aprūpinti vietos rinką.
Be to, estai ir latviai vis dažniau gali pasiūlyti pigesnės elektros nei rusai.
Estai kelia galvą
Estai vis agresyviau veržiasi į Lietuvos elektros rinką.
Nors jų elektros patekimą riboja menkas tinklų laidumas, šios šalies gamintojų šuolis praėjusiais metais Lietuvoje buvo ryškiausias.
Užpernai į Lietuvą importuota 1,1 TWh estiškos elektros, o pernai – jau 1,6 TWh.
Ūgtelėjo ir bendro importo dalis – nuo 13 proc. iki 18,7 proc. Pagal bendrą kiekį estai jau beveik pavijo latvius.
Estija galėjo pasiūlyti pigesnės elektros dėl kelių priežasčių, tačiau bene pagrindinė – ekonomikos krizės metu taršos leidimai atpigo kelis kartus.
Estai elektrą gamina degindami šioje valstybėje kasamus skalūnus. Atpigus taršos leidimams, krito ir jų elektros savikaina.
Rinkoje – pasistumdymai
„Elektros rinka Lietuvoje keičiasi. Konkurencija tarp importuotojų vis stiprėja, o tai naudinga vartotojams”, – sakė estišką energiją parduodančios bendrovės „Enefit” vadovas Liudas Liutkevičius.
Dar daugiau pokyčių bus 2014 metais.Estiją ir Suomiją sujungs antras elektros kabelis.
Per jį Baltijos šalis pasieks tiek elektros, kiek per metus suvartoja Lietuva.
Tad į Baltijos valstybes tam tikru metu plūstelės pigesnės elektros iš Šiaurės šalių.
Manoma, kad tiesiamas kabelis iš Lietuvos į Švediją rusiškos elektros importuotojus dar labiau vers pasispausti.
„Pasistumdymų bus ir šiais metais, tačiau pokyčiai dar nebus tokie dideli kaip 2014-aisiais”, – įspėjo L. Liutkevičius.
Elektros importuotojai neabejoja, kad, nutiesus kabelį į Švediją ir padidėjus su Estija siejančių tinklų laidumui, konkurencija tarp importuotojų smarkiai išaugs.
Nesnaudžia ir latviai
Prieš trejus metus garsiai į Lietuvą įsiveržę latviškos elektros pardavėjai randa nemažai klientų mūsų šalyje.
Tačiau latviškos elektros importas truputį smuktelėjo – nuo 1,87 TWh užpernai iki 1,85 TWh pernai.
Bendrovės „Lietuvos energija” vadovas Dalius Misiūnas neslėpė, jog estiška ir latviška elektra mūsų šalyje užima vis daugiau vietos.
„Padėtis keičiasi, estiškos elektros į Lietuvą patenka vis daugiau. Tačiau mes daugiau gaminame vasarą, kai kiti remontuoja savo elektrines. O termofikacinės elektrinės šiltuoju metų laiku apskritai negamina energijos”, – aiškino D.Misiūnas.
Kita vertus, jeigu lietuviškos elektros gamyba nebūtų remiama, rinkoje jos paprasčiausiai niekas nepirktų.
Mūsų šalyje pagaminamą energiją dotuoja visi elektros vartotojai, mokantys visuomenės interesus atitinkančių paslaugų mokestį.
Kainos judėjo žemyn
Auganti konkurencija Lietuvoje tarp elektros importuotojų kerta ir kainoms.
Antai pernai vidutinė elektros kaina biržoje daugumą mėnesių buvo mažesnė nei užpernai.Išimtis – vasaris, kai elektra pabrango atšalus orams. Tada smarkiai išaugo ir vartojimas, ir paklausa.
Panašiai nutiko ir pernai gruodį, kai žema temperatūra lėmė didesnį vartojimą.Tuo metu vasarą akibrokštą pateikė rusai, neplanuotai ir be jokio įspėjimo išjungę elektros perdavimo liniją. Dėl to importo kiekis į Baltijos šalis smuktelėjo 45 proc.
Daugiau energijos gaminame ir patys
Mūsų šalies rinkoje atsiranda vis daugiau lietuviškos elektros, nors jos savikaina yra didesnė nei kaimynų.
Pernai Lietuvos stambieji elektros gamintojai pateikė 3,9 TWh, užpernai – apie 3 TWh.
Itin aktyvūs buvo žaliosios energijos atstovai: hidroelektrinės ir vėjo elektrinės pernai patiekė daugiau nei trečdalį visos Lietuvoje pagamintos elektros.
Pernai sugebėjome netgi daugiau nei 2011 metais eksportuoti lietuviškos elektros.
Daugiausia jos nupirko latviai – 88,7 proc. viso eksporto. Taip pat energijos pardavėme estams ir šiek tiek baltarusiams.
Elektros importas į Lietuvą (tWh)
2011 m. 2012 m.
Latvija 1,87 1,83
Estija 1,1 1,6
Rusija 5,5 4,8
Baltarusija 1,5 0,3
Iš viso 8,7 7,1
Šaltinis: „Litgrid”.
