„Aš esu gavęs iš Premjero Algirdo Butkevičiaus pavedimą atlikti išsamų tyrimą, ir Vyriausybė gali priimti sprendimą nutraukti šitą sutartį gindama gyventojų interesus“, - trečiadienį po Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio žurnalistams sakė A. Salamakinas.
Komiteto posėdyje buvo aptartos skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos perspektyvos, Tauragės rajono gyventojų kreipimasis “Dėl prasidedančių 2D seismožvalgybinių žemės gelmių tyrimo“, konkursiniai pasiūlymai žvalgyti skalūnų dujų telkinius.
Pasak A. Salamakino, yra įvairių siūlymų, pavyzdžiui, stabdyti šitą procesą, sudaryti darbo grupę iš komiteto, Vyriausybės narių išanalizuoti esamai situacijai.
„Bet mes siūlėme pirmiausia atsižvelgti į gyventojų nuomonę.
Jeigu buvo mokslininkų pasakymas, kad kas kilometrą stovės bokštas, kuris išgaus šitas skalūnų dujas, tai pabandykime įsivaizduoti, kaip nuo Tauragės iki pajūrio atrodys šitas Lietuvos kampelis. Tai yra baisu“, - sakė A. Salamakinas.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius teigė, kad sprendimą dėl laimėtojo turės priimti komisija, o paskutinį sprendimą, jeigu tas laimėtojas bus, turi priimti Vyriausybė.
Jo nuomone, pirmiausia reikia įsitikinti, ar apskritai Lietuvoje turime komercinį kiekį skalūninių dujų.
„Dabar visi tie skaičiai yra paimti praktiškai iš lubų su labai minimalia geologine informacija. Visų pirma reikia atlikti tyrimus, jeigu bus laimėtojas, jis turės 10 metų laiko tyrimams atlikti. Gal jau po 5 metų jau galėtume kalbėti, ar yra galimybė, ar nėra“, - svarstė J. Mockevičius.
Pasak jo, Europos Komisijoje šiandien niekas negali pasakyti, kur link tas klausimas ir jo sprendimas pakryps - arba kryps į griežtinimo, ar į liberalizavimo pusę.
„Kiek žinau, Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybos metu bus svarstomas EK politinis pasiūlymas skalūninių dujų ateities klausimu. Lietuva turės galimybę arba pasiūlyti ir apginti savo griežtą poziciją, arba teks įsiklausyti į kitų, pavyzdžiui, Lenkijos poziciją, kuri nori tą dalyką skatinti“, - teigė J. Mockevičius.
Vilniaus universiteto geologijos profesorius Saulius Šliaupa teigė, kad kol kas galime tik spėlioti, ar yra tos dujos Lietuvoje, ar nėra.
Geologo požiūriu, „vežimas buvo pastatytas prieš arklį“. „Gal po 2-3 metų mes sužinosime, kad geologai nesurado tų skalūnų Lietuvoje. Todėl geologai turi vieną prašymą, kad visuomenė suteiktų mandatą ištirti, ar iš tikrųjų mes turime tas gamtines dujas mūsų gelmėse. Jeigu turime - tada kitas žingsnis būtų spręsti apie grėsmes, ekonominę naudą, o jeigu mes neturime - tai savaime ta problematika atkristų“, - sakė S. Šliaupa.
Ekspremjeras, opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad žmonės yra įbauginti dėl to, kad nėra informuoti.
„Čia yra kaltė ir vykdomosios valdžios, ir tų, kurie daro tyrimus, taip elgtis tikrai negalima.
Antras dalykas, kiek mes čia išsiaiškinome komitete, dabar planuojama atlikti geologinius tyrimus, kurių yra daryta Lietuvoje tūkstančiais. Tai nieko čia ypač naujo kol kas dar nėra. Tik tai po geologinių tyrimų bus galima pasakyti, ar ten yra skalūnų dujų, ar nėra.
Trečias dalykas - apie skalūnų dujų naudojimą (jeigu Lietuvoje taip bus daroma) irgi trūksta informacijos, tai apauga visokiais gandais. Mano įsitikinimu, tos informacijos pasaulyje sukaupta pakankamai daug, ar tai būtų JAV, ar ES aplinkosaugos agentūros - ir visa ta informacija turi būti Lietuvoje plačiai žinoma ir plačiai diskutuojama nesiremiant gandais, nesiremiant legendomis“, - žurnalistams sakė A. Kubilius.
Sausio 15 d. buvo atplėšti vokai su konkurso dėl skalūnų dujų žvalgybos ir naudojimo dalyvių pasiūlymais.
Tik viena įmonė panoro ieškoti skalūnų dujų Tauragės-Šilutės regione - tai JAV energetikos įmonė „Chevron“. Dar dvi bendrovės - „Diseta“ ir „Perkūno nafta“ - pareiškė norą žvalgyti gamtinių dujų telkinius Kudirkos-Kybartų regione.
Konkurso dalyvius per 60 dienų turės įvertinti Geologijos tarnybos komisija, kuriai pirmininkaus aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Komisija vertins konkurso dalyvių technologinę, finansinę būklę, turimą kompetenciją šioje srityje.
Viena iš konkurso sąlygų - įmonė turi turėti bent dvejų metų molio skalūnų dujų žvalgybos patirtį, o minimalios investicijos turės siekti bent 80 mln. litų.
Preliminariais geologų skaičiavimais, Vakarų Lietuvoje gali būti iki 585 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti apie 120 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tokio kiekio dujų užtektų šalies poreikiams patenkinti bent 30 metų, o išteklių vertė gali siekti 30 mlrd. JAV dolerių.
