„Jei tai klaida, ją reikia skubiai ištaisyti. O jei tai pragmatiški centrinės šalies valdžios žingsniai, tai yra mažų mažiausiai nekorektiškas veiksmas tiek Klaipėdos miesto savivaldybės, tiek miestiečių atžvilgiu“, - pareiškė miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Prieš porą metų buvo nuspręsta, jog išorinis giliavandenis uostas neturėtų būti statomas miesto teritorijoje, o kaip viena tinkamų vietų nurodyta Būtingė.
Klaida ar naujas planas?
V. Grubliauską nustebino tai, kad dar 2011 metais patvirtintoje Klaipėdos uosto plėtros galimybių studijoje prioritetinė giliavandenio uosto statybos vieta numatyta Būtingėje.
Tačiau mokslininkų parengta koncepcija, viešai pristatyta prieš keletą dienų, teigia ką kita. Joje neatmetama ir galimybė uostą plėsti Klaipėdos teritorijoje, nors Klaipėdos miesto bendrajame plane iki 2020 metų toks objektas nėra numatytas.
„Mane nustebino tai, kad pristatomos dvi plėtros alternatyvos ir abiejose kaip galima giliavandenio uosto vieta nurodoma ir Klaipėda. Tai lyg smūgis miestui į veidą. Galiausiai buvo pasakyta, jog tai viso labo klaida, esą viename iš brėžinių Klaipėdos neturėjo būti.
Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija po visų diskusijų ir studijų jau buvo apsisprendusios, jog giliavandeniam uostui tinkamesnė vieta – ties Būtinge. Tada daugelis su palengvėjimu atsiduso, ir štai – vėl iš naujo viskas prasideda“, - stebėjosi Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
Jo teigimu, Savivaldybės pozicija šiuo klausimu lieka ta pati – giliavandenis uostas turėtų būti statomas Būtingėje.
Būtingėje statyti naudingiau
„Koncentruoti vienoje vietoje visą uosto plėtrą nėra reikalo, verčiau ją išskaidyti ir tuo pačiu plėtoti šiaurinę Lietuvos dalį. Jeigu naujas terminalas Būtingėje atsirastų, ši šalies dalis, kurioje pramonė merdi, gana smarkiai turėtų pajudėti į priekį“, - naudą visam regionui įžvelgė K. Macijauskas.
Valdininko manymu, per mažai kalbama apie tai, kad nauja geležinkelio atšaka, skirta išoriniam uostui aptarnauti ir kroviniams gabenti turėtų driektis per pačią Melnragės gyvenvietę, visi vamzdynai ir kita būtina infrastruktūra taip pat užimtų nemažai vietos.
„Tokiu atveju pusę gyvenvietės tektų iškelti arba čia esančių žmonių gyvenimas būtų smarkiai apribotas. Gyventojų iškeldinimo ir jų būstų praradimo bei kompensacijų klausimas niekur nebuvo minimas, o tai kelia abejonių dėl tų dokumentų rengėjų profesionalumo“, - teigė Savivaldybės administracijos atstovas.
Per giliavandenį uostą numatyta gabenti naftą ir jos produktus, suskystintas dujas, konteinerius. Neabejojama, jog naujojo terminalo veikla turės poveikį šioje zonoje gyvenantiems žmonėms, nes kroviniai iš uosto keliaus sausuma.
Savo nuogąstavimus dėl pateiktų svarstyti būsimojo uosto vietos alternatyvų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija raštu išdėstė Lietuvos bendrojo plano užsakovei – Aplinkos ministerijai.
Valdžios pretenzijos kelia nuostabą
Plano jūrinės teritorijos dalį rengusio Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas Saulius Gulbinskas miesto valdžios reakciją pavadino nesusipratimu.
„Yra parengtos dvi alternatyvos, atsižvelgus į pageidavimus, kuriuos teikė institucijos, tarp jų ir Klaipėdos miesto savivaldybė.
Uosto direkcija iki šiol svarsto dvi alternatyvas – uosto plėtrą Klaipėdos miesto teritorijoje arba Šventosios-Būtingės zonoje. Kol kas tai tėra koncepcija, vizija 20 metų į priekį, nereikėtų to pamiršti“, - ramino S. Gulbinskas.
Yrančius krantus gelbės vėliau
Mokslininkui nesuprantamos ir Savivaldybės pretenzijos dėl esą per menkai dokumente aptartų Baltijos krantų ties Klaipėda apsaugos problemų.
K. Macijauskas atkreipė dėmesį į tai, kad siūlydami giliavandenį uostą statyti Melnragėje plano rengėjai nenumato priemonių krantų erozijai stabdyti ir krantams tvarkyti. Nors Klaipėdos uosto plėtra, akvatorijos gilinimas jau dabar daro neigiamą įtaką Klaipėdos miesto teritorijoje esantiems paplūdimiams – krantai sparčiai nyksta.
„Tai yra ne ateities, o dabarties klausimas. Palangai nuolatos yra skiriamos lėšos paplūdimiams atskurti, o Klaipėdoje nuo uosto plėtros yrančiam pajūrio zonos tvirtinimui ir atstatymui nėra skiriama nė lito. Giliavandenio uosto projekte taip pat nenumatyta jokių prevencinių priemonių“, - stebėjosi K. Macijauskas.
Mokslininkas S. Gulbinskas teigė, jog Bendrajame plane šios priemonės ir neturi būti numatytos, tai esąs ne to lygmens dokumentas: „Jis nėra skirtas krantų apsaugai aptarti. Mes laukiame Savivaldybės pastabų, į visas jas tikrai bus atsižvelgta. Žodžiu daug kas gali būti išsakyta, bet norint reaguoti ir vertinti, reikia jas turėti pateiktas raštu“.
Esą iš abiejų Bendrajame plane įvardytų alternatyvų bus pasirinkti labiausiai visoms pusėms priimtini sprendimai. Dokumentą institutas įsipareigojęs parengti iki lapkričio. Bendrojo plano projektas galiausiai bus teikiamas Aplinkos ministerijai, ši teiks tvirtinti Vyriausybei ir Seimui.
Su jūrinės teritorijos dalimi papildyto šalies teritorijos bendrojo plano koncepcija, taip pat su strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita susipažinti ir savo siūlymus bei pastabas teikti kviečiama ir visuomenė. Koncepcija ir ataskaita paskelbtos Aplinkos ministerijos tinklalapyje. Siūlymų ir pastabų laukiama iki vasario 20 dienos.
