Už nepastatytas saulės jėgaines kompensuos elektros vartotojai

Verslininkams, sutinkantiems atsisakyti planų statyti saulės elektrines, valstybė žada atsilyginti. Tačiau iš tiesų jiems bus sumokėta iš bendro aruodo, kurį sunešė visi elektros vartotojai.

Ankstesnės Vyriausybės užmojai dėl saulės energetikos plėtros buvo nerealūs, todėl dabar tenka taisyti klaidas.<br>M. Patašius
Ankstesnės Vyriausybės užmojai dėl saulės energetikos plėtros buvo nerealūs, todėl dabar tenka taisyti klaidas.<br>M. Patašius
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis ("Lietuvos rytas")

2013-02-06 10:11, atnaujinta 2018-03-12 12:25

Leidimų statyti saulės jėgaines jau išduota daugiau nei 11 tūkstančių. Tačiau abejojama, ar bent pusė jų imsis investuoti į šį verslą.

Energetikos ministerija paskelbė, kad pretendentai, nusprendę atsisakyti saulės elektrinių plėtros projektų dėl pasikeitusių sąlygų, iki rugsėjo galės kreiptis ir prašyti atlyginti jau patirtas išlaidas.

Už ką atlygins – neaišku

Kompensavimo tvarką dar turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Valdininkai šiuo metu svarsto, už ką būtų mokamos kompensacijos. Tik už įrangą ir projektų parengimą? O gal ir už elektrinėms įsigytus ar išsinuomotus sklypus?

Tai paaiškės iki kovo 1-osios. Iki šios datos turėtų būti patvirtintas aprašas, kuriame bus išvardyta, kokios išlaidos ir kaip bus kompensuojamos.

Suplos iš bendro katilo

Kiek tam bus skirta lėšų? Greičiausiai tiek, kiek bus sulaukta prašymų, mat kompensacijos elektrinių atsisakiusioms bendrovėms ar gyventojams bus mokamos iš VIAP – visuomenės interesus atitinkančių paslaugų – mokesčio aruodo.

Šiais metais jis sudaro 964 milijonus litų, o jį suneša visi elektros vartotojai. Tad vartotojai apmokės sąskaitas tų, kurie nuspręs išeiti iš žaliosios energijos verslo.

Mirga žinomi pavadinimai

Energetikos ministerija viešai skelbia jau išduotų leidimų sąrašą. Jame daugiausia mirga tos pačios bendrovės.

Tarp pretendentų yra tokios įmonės kaip „Lietuvos geležinkeliai”, Panevėžio statybos trestas, „Vilniaus konservai”, degalinių tinklas „Neste Lietuva”, „Kauno tiltai”, odontologijos klinikos.

Verslininkai leidimus statyti saulės jėgaines pirko dešimtimis ar net šimtais dėl mažos leidimų kainos.

Leidimų gavėjai turėtų suskubti investuoti į įrangą. Jeigu nespės to padaryti iki kovo 1 dienos, šiuos dokumentus galės išmesti į šiukšlių dėžę.

Kainos turės mažėti

Be to, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau rengia naujas saulės energijos supirkimo kainas, kurios įsigalios šį pavasarį. Neabejojama, kad tarifas bus sumažintas.

„Tarifas keisis, nes sumažėjo kilovatvalandės kaina. Pinga ir pati įranga”, – paaiškino komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis. Šiuo metu už kilovatvalandę saulės energijos valstybė įsipareigojusi mokėti 1,44–1,88 lito.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.