Kokie darbai pastaruoju metu bus svarbiausi? Galbūt numatoma permainų, o gal viskas ir taip gerai?
Apie tai – pokalbis su naujuoju uosto vadovu A. Vaitkumi.
– Anksčiau kalbėta, jog tinkamiausia vieta naujoms giliavandenėms krantinėms – Melnragės pajūris. Vėliau numatyta kita vieta – Būtingė. Kaip įsivaizduojate tolesnes uosto plėtros kryptis?
– Klaipėdos uosto plėtros galimybes įvertinę Japonijos specialistai prieš dešimtmetį parengtoje studijoje siūlė giliavandenes krantines statyti jūroje, šalia Melnragės supiltoje dirbtinėje saloje.
Asmenys, kuriems atrodo, kad uosto Būtingėje variantas yra perspektyvesnis, turėtų konkrečiais faktais pagrįsti ir įrodyti tokią savo nuomonę.
Krantinės šalia Melnragės būtų tarsi senojo Klaipėdos uosto tęsinys, o Būtingėje tektų bristi gilyn į jūrą – tiesti ilgus molus.
Kitaip tariant, statyti visiškai naują uostą, kuris valstybei kainuotų ne vieną milijardą litų. Ar Lietuva po išgyvento ir dar nesibaigusio sunkmečio tam pasirengusi, ar gali artimiausiu laiku sau leisti tokią prabangą?
Juk dar nepasinaudota visomis Klaipėdos jūrų uosto galimybėmis – jis šiuo metu intensyviai gilinamas.
Dėl naujų uostų visur verda diskusijos, kertasi įvairios nuomonės. Teisybė visuomet būna kažkur per vidurį.
– KVJU direkcija sukaupia daug lėšų, kurios naudojamos tobulinant ir plėtojant uosto infrastruktūrą. Ar taip bus ir ateityje?
– Nemanau, kad direkcijai užtenka vien skaičiuoti rinkliavas ir žemės mokesčius. Kai dar dirbau Susisiekimo ministerijoje, buvo nuspręsta visas uosto uždirbtas lėšas investuoti į infrastruktūros plėtrą. Rezultatą matome – investicijos atsipirko per pustrečių metų.
Ne tiek daug įmonių ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse gali pasigirti tokiais veiklos rezultatais. Pasirinkta tinkama kryptis, reikia jos laikytis ir toliau.
– Tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimu pernai dalis uosto pelno pateko į valstybės biudžetą. Kaip vertinate tokią investiciją?
– Manau, kad valstybei buvo padaryta žalos. Tuos 35 mln. litų buvo galima kur kas efektyviai panaudoti uosto plėtros projektams ir net socialiniams reikalams. Pavyzdžiui, statant naują motorinių valčių prieplauką, kurios daug metų reikalauja uostamiesčio gyventojai.
Yra ir daugiau svarbių projektų. Uostas – tai višta, dedanti auksinius kiaušinius. Kam stabdyti investicijas, jei jos pelningos?
– Klaipėdos savivaldybė džiaugiasi atšilusiais miesto ir uosto santykiais, iš direkcijos gautomis lėšomis. Kaip bus toliau?
– Ne viską lemia gera uosto vadovybės valia – sprendimus priima ir kitos valstybės institucijos, politikai. Tikiuosi geranoriškų santykių su savivaldybe.
Kiek žinau, KVJU direkcijos lėšomis Klaipėdoje buvo nutiesta ne viena gatvė. Kasmet įvairiems projektams iš uosto pelno skiriama 6–7 mln. litų.
– Kokį Jūrų uosto plėtros projektą laikote svarbiausiu?
– Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba be jokių išlygų yra strateginis, nacionalinės reikšmės projektas. Vos pradėjęs dirbti pasakiau, jog bus daroma viskas, kad valstybė neprarastų lėšų.
Kai kurie terminalo įrenginių prie Kiaulės Nugaros salos statybos darbai vėluoja, bet viską galima padaryti laiku.
– Koks bus Šventosios uosto likimas, ar jį toliau gaivinsite?
– Mano nuomone, buvo padaryta nemažai klaidų. Šventosios uostą pradėta gilinti neatsižvelgiant į mokslininkų išvadas, studijas, dokumentus, kuriuose nurodyta, jog jį vėl užneš smėlis, jeigu jūroje nebus pastatyta bangolaužių.
Šiuo metu gilinimo darbai sustabdyti, o planavimo procedūros vyksta. Gavus lėšų iš Europos Sąjungos fondų, atsivertų galimybių tęsti projektą.
– Ankstesnis KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas atkakliai siekė įteisinti sutartis su krovos įmonėmis dėl abipusių įsipareigojimų. Ar tęsite tokį dialogą?
– Idėja dėl sutarčių, kuriose uosto direkcija valstybės vardu įsipareigoja investuoti savo lėšų į krantinių, terminalų statybas, o privačių įmonių savininkai privalo garantuoti, kad naujieji pajėgumai bus pritaikyti atplauksiančių laivų krovai, nėra nauja. Susisiekimo ministerijoje tokių sutarčių galimybė buvo svarstoma ir anksčiau.
Didžiausia bėda – KVJU direkcijos atsakomybės ribos. Kaip ją nubausti, jei įmonių savininkai vykdo pažadus, o uosto valdytojai savuosius pamiršta arba ignoruoja dėl įvairiausių priežasčių?
Negalime privačioms įmonėms įsipareigoti valstybės turtu. Vienintelis galimas svertas – nubausti, netgi atleisti uosto vadovą. Sutartys, kurios neužtikrina ūkio subjektų lygiateisiškumo, sukelia abejonių.
– Kaip vertinate ankstesnę Klaipėdos jūrų uosto, užpernai pasiekusio rekordinę 36 milijonų tonų krovos apyvartą, veiklą?
– Mano įsitikinimai neleidžia vos pradėjus darbą komentuoti ankstesnės uosto ir jo vadovų veiklos.
Galiu pasakyti tiktai tiek, kad geriausias uosto efektyvumo atspindys – į jo infrastruktūrą investuotos lėšos. Pagrindinė valstybinio uosto funkcija – garantuoti pajėgumo plėtrą.
Vadovo karjera
49-erių A. Vaitkus anksčiau 6 metus dirbo Susisiekimo ministerijos sekretoriumi.
Po to koncerne „Achemos grupė” ėjo logistikos direktoriaus pareigas.
Pastaruoju metu A. Vaitkus buvo premjero A. Butkevičiaus visuomeninis patarėjas.
