„Chevron“ turi 1,6 milijono akrų koncesijos Vaslui apygardoje. Šios apygardos valdžios pareigūnai suteikė kompanijai planavimo leidimą trims skalūninių dujų tyrinėjimo gręžiniams.
„Šis dokumentas nesuteikia teisės tęsti darbus. Mes kalbame apie žvalgybą, ne gavybą“, - teigiama aplinkos ministerijos pranešime, skirtame naujienų agentūrai „Reuters“. Kol kas esą tik svarstoma, ar suteikti leidimą pradėti gręžti bent vieną iš trijų žvalgybos gręžinių.
JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) apytikriai paskaičiavo, kad Rumunija ir kaimyninės Bulgarija su Vengrija gali turėti 538 milijardus kubinių metrų skalūninių dujų. Tai truputį daugiau, nei kasmet suvartojama Europoje ir pakankamai, kad užtektų aprūpinti Rumuniją beveik keturiasdešimčiai metų.
Pernai Rumunijoje aplinkos apsaugos aktyvistai protestavo prieš skalūninių dujų gavybą. Dėl aplinkosaugininkams kylančio nerimo Vyriausybės buvo paprašyta panaikinti „Chevron“ žvalgymo teises. Atidėti žvalgybos darbus tuomet nusprendė ir valdančioji kairiųjų Vyriausybė.
Tačiau po gruodį įvykusių rinkimų naujuoju šalies premjeru tapęs Victoras Ponta pareiškė, kad Rumunija leis kompanijoms bent jau žvalgyti skalūninių dujų.
Iki pradedant žvalgybos darbus „Chevron“ taip pat reikės leidimo statybai, pranešama teisininkų pranešime, kurį citavo ministerija.
Hidraulinis skaldymas arba skaldymas, siekiant išgauti skalūnines dujas, yra vandens ir chemikalų mišinio įpurškimas aukštu slėgiu į požeminius uolienų darinius.
Ekspertų teigimu, jeigu viskas padaroma tinkamai, tai yra ekologiškai saugu, bet tokia technologija vis dar smarkiai neramina visuomenę.
C. Pontos požiūris į skalūninių dujų žvalgymus sušvelnėjo po gruodį įvykusių rinkimų, kuriuose jo sąjunga gavo du trečdalius parlamento vietų.
„Žvalgymui taip. Po to, kai bus patvirtinta, ar dujos egzistuoja, ar ne, maždaug per penkerius metus mes priimsime galutinį sprendimą“, - praėjusį mėnesį jį citavo Rumunijos naujienų puslapis „HotNews“.
