Apie tai pranešę Europos Komisijos atstovai nuo platesnių komentarų atsiribojo.
Šio mėnesio pradžioje Estijos vyriausybė pervedė „Estonian Air“ paskutinę pernai gruodį skirtos 8,3 mln. eurų paskolos dalį - 4,5 mln. eurų.
Ekonomikos ministras Juhanas Partsas pareiškė, jog vyriausybė prioritetu laiko „Estonian Air“ atgaivinimą, bankroto galimybė menkai tikėtina.
Anot Estijos žiniasklaidos, „Estonian Air“ gali sukurti bendrą įmonę su Didžiosios Britanijos pigių skrydžių aviakompanija „Flybe“, kuri nėra vienintelė potenciali „Estonian Air“ partnerė, tačiau minima dažniausiai.
90 proc. „Estonian Air“ akcijų valdo valstybė, 10 proc. - Skandinavijos aviakompanijai SAS.
Bendrovės siekį išsikapstyti iš duobės praėjusių metų pabaigoje palaikė Estijos ekonomikos ministras J. Partsas ir premjeras Andrus Ansipas. Juodu patikino, kad valstybė „Estonian Air“ finansuos laikydamasi ES taisyklių ir rekomendacijų.
Tuomet „Estonian Air“ atšaukė nemažai skrydžių, atsisakė pradėti planuotus naujus.
„Valstybė, kaip bendrovės akcininkė, nurodė skraidinti pagrindiniais maršrutais, kuriais jau seniai skraidina „Estonian Air” ir kurie yra sėkmingi”, – praėjusių metų lapkritį aiškino šios bendrovės atstovė Ilona Eskelinen.
Kai 2012-ųjų spalį „Estonian Air” paskelbė 9 mėnesių rezultatus, akis labiausiai badė 20,2 mln. eurų nuostolis. Įmonės prezidentas Tero Taskila buvo atleistas, o į jo vietą stojo 20 metų aviacijos patirtį turintis Janas Palmeris. Tiesa, tiek „Skyways”, tiek „Cimber Sterling”, kurioms jis vadovavo, bankrutavo.
Į nuostolių liūną estų aviatorius įstūmė pernelyg greita plėtra pastaraisiais metais: skrydžių žemėlapyje gausėjo naujų vietovardžių, buvo planuojama pirkti naujų lėktuvų. Tačiau tai nepasiteisino.
