Socialdemokratams sugrįžus į valdžią kelininkai tikėjosi, kad pagaliau bus nustota braukyti keliams skiriamas lėšas.
Tokių vilčių jiems teikė naujojo susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus viešai dalyti pažadai, kad kelių priežiūros ir plėtros finansavimas bus didinamas. Apie tai ministras kalbėjo dar vasario pradžioje.
Pažadai liko neįvykdyti
Tačiau praėjusią savaitę socialdemokratas patvirtino šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatos projektą, pagal kurį numatyta išleisti 30 mln. litų mažiau nei pernai. Iš viso numatyta skirti bemaž 886 mln. litų.
Pernai konservatorių Vyriausybė KPPP skyrė 915 mln. litų, o metų pabaigoje papildomai išdalijo dar keliasdešimt milijonų litų.
Į antrąjį metų pusmetį su viltimi dairosi ir R.Sinkevičius. Jis pareiškė, kad 15 proc. sumos (156 mln. litų) papildomai bus paskirstyta spalį.
Kaltas finansų ministras?
Ministras šnairuoja į Finansų ministerijai vadovaujantį kolegą Rimantą Šadžių, kuris iš biudžete KPPP numatytų 1,238 mlrd. litų bendrosioms biudžeto reikmėms nugnybė bemaž 196 mln. litų.
„R.Šadžius tikina šios sumos atsisakyti negalįs. Galbūt ir taip, bet mes tai dar kartą svarstysime”, – diplomatiškai kalbėjo R.Sinkevičius. Tačiau užkulisiuose kalbama, kad dėl apkarpytos programos partijos kolegai susisiekimo ministras išrėžė ir aštresnių žodžių.
R.Sinkevičius esą net pagrasino, kad ministerijai pavaldžios kai kurios valstybinės įmonės į biudžetą nemokės pelno dalies. Jis tokius savo užmojus patvirtino ir kalbėdamas su „Lietuvos rytu”.
Ministras sieks, kad būtų sumažintos Susisiekimo ministerijai pavaldžių „Lietuvos geležinkelių” ir Klaipėdos jūrų uosto pelno įmokos į biudžetą.
Nenori laukti rudens
R.Sinkevičius guodėsi, kad biudžeto projektas dar buvo parengtas konservatorių, todėl dabartinė Vyriausybė neturėjo galimybių pakeisti KPPP, kurios didžiąją dalį sudaro pinigai, surenkami iš degalų akcizo.
Ministras norėtų, kad ateityje degalų akcizo dalis, pervedama į KPPP sąskaitą, būtų padidinta nuo 55 iki 80 proc.
Dar šįmet R.Sinkevičius žada siekti, kad KPPP numatytos papildomos perskirstyti lėšos kelininkus pasiektų ne spalį, o gerokai anksčiau.
„Spalį juk kelių niekas neasfaltuoja ir duobių netaiso”, – kalbėjo ministerijos vadovas.
Skundžiasi ir politikas
Tačiau nors lėšos keliams šiemet mažėja, politinės intrigos dėl jų tik aštrėja. Antai atsisakiusiai grasinimų trauktis iš valdančiosios koalicijos Lenkų rinkimų akcijai buvo žadėta skirti daugiau pinigų Vilniaus krašto keliams asfaltuoti.
Apie tokius koalicijos partnerių siūlymus „Lietuvos rytui” prakalbo Lenkų rinkimų akcijos vadovas V.Tomaševskis. Jis piktinosi, kad partneriai nesilaiko pažadų skirti daugiau lėšų kai kurioms Vilniaus krašto kultūros ir švietimo įstaigoms.
„Kai dar kartą bandžiau priminti tuos pažadus, man ėmė aiškinti apie kažkokius planuojamus asfaltuoti kelius. Bet tai – ne mano asmeninis kelias.
Aš net neturiu gero kelio į mano tėvų gimtinę”, – apie koalicijos politinėje taryboje vykstančias derybas kalbėjo valdančiosios daugumos atstovas.
Valstybė priverčia verstis per galvą
Rimvydas Gradauskas
Asociacijos „Lietuvos keliai” vykdomasis direktorius
„Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos 2013 metais bus mažesnės nei pernai.
Be šio sumažinimo kelininkai šiemet patirs daugiau nuostolių dėl padidėjusio dyzelino akcizo.
Valdžia nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programai skirti tik 85 proc. biudžete patvirtintų lėšų, o likusią dalį (15 proc.) paskirstyti vėliau, jeigu pavyks surinkti planuotus mokesčius.
Toks valdžios triukas kelininkams kelia itin daug nepatogumų. Mes – ne parduotuvė, kurioje sumoki ir gauni prekę. Juk bendrovėms reikia ne tik darbus atlikti, bet ir daugybę kitų procedūrų. Jos užtrunka nemažai laiko ir kartais numatytų lėšų nespėjama panaudoti.
Kelininkai geriau sutiktų, kad valstybė jiems liktų skolinga, nei lieptų metų pabaigoje jiems verstis per galvą.
Nors skelbiama, kad Kelių priežiūros ir plėtros programai skiriama 55 proc. nuo už degalų akcizus surenkamų mokesčių, tai tėra gudravimas. Realiai šis skaičius nesiekia ir 46 proc.”
