„Kalba eina apie du gręžinius, kurie duotų atsakymus - ar mes diskutuojam dėl ko nors, ar dėl tuščios erdvės“, - teigė V. Mazuronis, teigdamas, kad diskutuoti apie skalūnų dujas, kol nepadaryti žvalgomieji gręžiniai, būtų išvis neišmintinga.
Jam oponavo Seimo narys, Žaliųjų partijos atstovas Linas Balsys, pareiškęs, kad Lietuva galėtų pati atlikti žvalgybą, užuot atidavusi gelmių turtus užsienio kompanijoms.
Skalūnų dujų ir naftos žvalgyba Lietuvoje vyksta pagal dabartinė teisinę bazę ir pagal pastarąjį paskelbtą konkursą privačios kompanijos lėšomis. Ta kompanija žvalgo. Jeigu ji kažką randa, ta pati kompanija įgyja teisę daryti daugiau gręžinių išgauti ir parduoti dujas ir, priklausomai nuo jų apyvartos, Lietuvos valstybė jiems nustato apyvartos mokestį, kuris siekia nuo 2 iki 20 proc.
„Kada mes kalbame apie tai, kad mes patys galėtume žvalgyti, gal L. Balsys ar Žaliųjų partija galėtų susimesti tuos 80 mln. ltų ir duoti tuos pinigus žvalgymui“, - pasiūlė V. Mazuronis.
„Ten dar neaišku, ar gali būti nafta, ar gali būti dujos. Yra šiokių tokių diskusijų. Ar gali išvis nieko nebūti. Jeigu atsiranda, tai jie šituos telkinius eksploatuoja mūsų Lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, - sakė V. Mazuronis.
Anot jo, buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, tačiau norinčiųjų dalyvauti buvo tik viena kompanija - „Chevron“.
„Aš manau, kad mums reikia persižiūrėti įstatyminę bazę ir ypač aplinkosauginę. Antras dalykas, ko mums labai reikia – reikia padaryti realią fizinę gręžinių kontrolę – tai yra sukurti sistemą, kontrolierius, kurie žiūrėtų, važinėtų po gręžinius ir panašiai.
Prieš gręžiant yra daromas monitoringas viso regiono vandens telkinių, šulinių ir panašiai ir po gręžimo ta kompanija nuolat daro monitoringą, ir jeigu atsiranda nors mažiausi pakitimai geriamajame vandenyje ar kituose dalykuose, iškart yra į tai reaguojama, taisoma ir panašiai“, - aiškino V. Mazuronis.
Anot jo, realiai pradėti naudoti gręžinius, jeigu ten bus kas nors atrasta, bus galima ne anksčiau nei po 5-6 metų. Per tiek laiko bus galima diskutuoti ir tobulinti įstatyminę bazę.
V. Mazuronis užsiminė, kad lėšos, kurias valstybė gautų iš energetikos kompanijos, keliauti ne tik į valstybės biudžetą, bet tam tikra dalis būtų skirta ir savivaldybėms, sklypų savininkams.
„Lietuvoje teisės aktai yra Bananų respublikos lygio“, - rėžė L. Balsys.
„Chevron“ investuoja tuos 80 mln. litų. Ar čia yra investicija? Atsiveža savo aparatūrą, pastato gręžia, paskui parduoda, paskui visa tai baigiasi ir jie išvažiuoja. Kokia lieka investicija toje vietoje, kur visa tai buvo? Tas pats laukas, tiktai gerokai pagadintas“, - mano L. Balsys.
„Ar jūs matėte gręžinį, kaip jis atrodo, kai pabaigtas išgręžti?“ - L. Balsio paklausė V. Mazuronis.
„Aš gyvai nemačiau“, - sakė L. Balsys.
„Tai apie ką mes kalbame“, - traukė pečiais V. Mazuronis.
Studijoje L. Balsys ir V. Mazuronis aiškinosi, kodėl Aplinkos ministras važiavo Į JAV pasižiūrėti, kaip išgaunamos skalūnų dujos, o Seimo Aplinkos komiteto nariai – ne.
L. Balsys klausė, kodėl kompanijai „Chevron“ Lietuvoje atsidaro visos durys. Ar tai dėl to, kad šios kompanijos metinė apyvarta yra tris kartus didesnė nei Lietuvos biudžetas.
Anot V. Mazuronio, buvo paskelbtas tarptautinis konkursas, į kurį buvo kviečiamos visos pasaulio įmonės. Visos galėjo ateiti ir dalyvauti konkurse. Tačiau jame panoro dalyvauti vienintelė „Chevron“.
„Dabartiniu metu Vyriausybė turi priimti sprendimą ir ne ar leisti, o ar sustabdyti dabartinį konkursą, kuris jau vyksta... jeigu Vyriausybė priims sprendimą, kad reikia sustabdyti... bus sustadyta.
Aš kaip pilietis, kaip Aplinkos ministras, manau, kad stabdyti dabar žvalgymą būtų klaida. O žvalgant, jeigu mes dar rasime ką, nors, nes esu bendravęs su geologais, kurie aiškino, kad ten nieko galime nerasti. Iš tikrųjų mes turime 5 – 6 metus laiko patobulinti pasiruošti tą teisinę bazę prieš naudojant. Mes patys žvalgyti pinigų šiandien neturime“, - sakė V. Mazuronis.
„Vyksta dabar diskusijos, kad, pavyzdžiui skalūnų dujų technologijose, ir ši nuostata gali atsirasti naujose ES direktyvose, gali būti naudoti netoksiški preparatai tam procesui pagreitinti arba paskatinti“, - aiškino L. Balsys.
„Tie netoksiški aparatai ir naudojami. Aš jums pateiksiu sąrašą,o jūs man pateikite tų toksiškų. Tai jokia paslaptis. Sąrašas tų chemikalų, kurie dedami su smėliu nėra paslaptis ir ten toksiškų medžiagų jau nebenaudoja“, - tvirtino V. Mazuronis.
