Jis penktadienį dalyvavo Aplinkos ministerijoje surengtoje diskusijoje apie skalūnų dujų gavybos naudą ir rizikas.
Mokslininkas užsiima skalūnų dujų gavybos tyrimais, jų pristatymų, informavimu. Svečias teigė esąs nepriklausomas nuo skalūnų gavėjų. T. Murphy į Vilnių atvyko po to, kai iš Pensilvanijos grįžo Aplinkos ministras Valentinas Mazūronis, kuris lankėsi ir Marcellus moksliniame centre.
Išlaidos smuko per pusę
Pensilvanijoje yra vienas didžiausių skalūnų telkinių JAV. Ten labiausiai išplėtotas skalūnų dujų gavybos verslas. Svečias iš valstijų teigė labiausiai užsiimantis visuomenės informavimu, darbu su nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis, moksliniais tyrimais.
„Mano tikslas yra nešališkai ištirti padėtį, o ne stoti į vieną ar kitą pusę“, - tvirtino T. Murphy.
Kalbėdamas apie skalūnų gavybos rizikas mokslininkas tvirtino, kad jos neišnyko, tačiau tapo labiau kontroliuojamos, o nenumatytų įvykių pasitaiko vis rečiau.
Jo teigimu, šalies ekonomikai skalūnų dujos atnešė milžinišką didelę naudą. Per dvejus trejus metus dėl skalūnų dujų vartotojų išlaidos energijai per kelerius metus sumažėjo perpus. Pirmiausia, smuko dujų kaina.
Amerikietis pristatė tyrimą, kuris parodė, kad tos vietovės, kur buvo išgaunamos skalūnų dujos, gavo milžiniškas pajamas palyginti su tomis, kur tokia veikla nevykdoma.
„Žinoma, skirtingose šalyse padėtis skiriasi, ir mes tai suprantame“, - pastebėjo mokslininkas, atkreipęs dėmesį į abejones dėl panašios naudos išgaunant dujas Europoje.
Pasak jos, nuo 2008 metų padaryta didelė pažanga technologijų srityje. Todėl nuo to laiko pagerėjo ir saugumas skalūnų dujų gavybos telkiniuose.
Šalia gręžinių – pienininkystės ūkiai
„Dujų gavybai naudojama mažiau cheminių medžiagų, visas procesas tampa ekologiškesnis ir racionalesnis“, - teigė svečias. Prieš 10 metų, pastebėjo T. Murphy, reikalavimai buvo kitokie.
„Tada ir automobiliai buvo kitokie. Per tiek metų jie tapo ekologiškesni ir galime įsivaizduoti, kokie jie bus dar po dešimt metų“, - palygino JAV mokslininkas.
Pavyzdžiui, hidrauliniai skysčiai, naudojami gavyboje, surenkami ir naudojami pakartotinai, o ne paliekami žemėje – tai vienas iš progreso įrodymų.
Tačiau Pensilvanijos valstijoje pirmiausia stebima, ar tinkamai informuojama visuomenė.
Ten dabar veikia 6200 gavybos vietų. Tačiau dar iki išgaunant dujas reikėjo tinkamų įstatymų, darbuotojų, bazės. Įstatymai buvo tobulinami augant gavybai.
Jis demonstravo nuotraukas, kuriuose matyti pienininkystės ūkiai, veikiantys šalia gręžinių.
„Mūsų valstijoje pagrindinė veiklos sritis yra žemės ūkis, antroje vietoje – turizmas. Todėl mums svarbu, kad visa tai nenukentėtų“, - tikino skalūnų dujų gavybos procesų tyrimais užsiiminėjantis amerikietis.
Dujų gavėjų išnaudotą plotą, pasak jo, vėliau vėl galima naudoti žemės ūkio reikmėms.
„Mums svarbu, kad nenukentėtų vaizdas, nes mes taip pat gyvename iš turizmo“, - sakė jis.
Išsiliejimų gali pasitaikyti
Geriamo vandens užterštumas jaudina skalūnų dujų kritikus. T. Murphy teigė, kad labai svarbu apsaugoti gruntinius vandenis nuo užteršimo. Tačiau JAV, pasak jo, nuolat yra daromi tyrimai, tikrinama, ar nėra nuokrypių.
„Buvo atvejų, kai metano dujos pasiekdavo gruntinius vandenis. Tokių atvejų buvo 20”, - neslėpė jis.
Tačiau dabar tokių atvejų, jo tvirtinimu, jau nebeliko. Metano dujos dabar į aplinką jau nebepatenka, tačiau tam reikėjo papildomų pastangų.
Tačiau išsiliejimų žemės paviršiuje rizika tebėra ir šiandien, pripažino mokslininkas. Tiesa, Pensilvanijos valstijoje jau ir tuo susirūpinta. Yra technologijos, kurios galėtų greitai surinkti išsiliejusius chemikalus paviršiuje, jei taip įvyktų.
„Tyrimai parodė, kad šulinuose metano dujų buvo, tačiau tai buvo dar prieš gavybą. Ir su šia veikla tai nėra susiję. Apie 40 proc. šulinių buvo užteršti dar prieš gavybą“, - tvirtino universiteto mokslininkas.
Beje, dabar skalūnų gavybai jau naudojamas pramonėje panaudotas vanduo, todėl nereikia eikvoti švaraus geriamojo vandens.
Anksčiau į Pensilvanijos valstijoje esančius gręžinius vanduo būdavo gabenamas sunkvežimiais, o dabar jie laikomi rezervuaruose, iš kurių vamzdžiais patenka į gavybos vietą.
Visuomenės informavimo kompaniją Pensilvanijoje finansavo pati valstijos valdžia, kad nebūtų įtarinėjimų. Daugiau specialistų buvo įtraukta į patikrinimus. Pusė pažeidimų, pasak svečio iš JAV, pasitaiko dėl administracinio darbo broko. Likę incidentai – korozija, vandens užteršimas.
Pensilvanijoje 16,5 milijono litrų vandens sunaudojama vienam gręžiniui, tačiau tai, pasak T.Murphy, yra nedidelis skaičius kiekis su tuo, kiek suvartojama vandens kitiems tikslams.
Teko ir uždaryti
Svečio optimistiniais teiginiais suabejojęs Seimo narys, žaliųjų partijos vadovas Linas Balsys teigė, kad yra nemažai atvejų, kai metano dujos pratekėjo, buvo daug kitos taršos. Tai įrodė ir kai kurie tyrimai.
Tačiau amerikietis sakė, kad buvo paskirtos baudos tiems gavėjams, kurių gręžiniuose įvyko metano nutekėjimai.
„Vienas gręžinys šalia mano namų dėl to buvo uždarytas“, - pripažino T. Murphy.
Be to, 72 šuliniuose rasta sunkiųjų metalų, bet tai esą nesusiję su skalūnų dujų gavyba.
Lietuvos Vyriausybė netrukus turėtų apsispręsti, ar leisti JAV energetikos kompanijai „Chevron“ žvalgyti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje.
Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Iš Rusijos per metus importuojama apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
Tačiau kritikai teigia, kad tiriamieji gręžiniai bei dujų gavyba gali nuodyti vandenį, pakenkti aplinkai.
