Klaipėdos uoste sausį ir vasarį labiausiai, net 41 proc. augo biriųjų krovinių krova, dešimtadaliu daugiau krauta skystųjų krovinių. Mažėjo generalinių krovinių, kuriems priskiriamos natūralios ir cheminės pakuotos trąšos, mediena, geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos, šaldyti produktai.
Konteinerizuotų krovinių perkrauta iš viso 62 tūkst. 897 TEU, tai 8,3 proc. daugiau nei pernai per pirmus du mėnesius. Ro-ro krovinių krauta 743 tūkst. tonų arba 3 proc. daugiau.
Per šių metų sausį ir vasarį į Klaipėdos uostą ir Būtingės terminalą įplaukė 1124 laivai, apsilankė 33 tūkst. 976 keleiviai tai beveik 6 proc. mažiau nei pernai.
Tarp visų rytinės Baltijos pakrantės uostų pirmauja Rusijos Primorsko uostas, per pirmuosius šių metų mėnesius krovęs kiek daugiau nei 11 mln. tonų, antroje vietoje – sparčiausiai regione augantis Ust Lugos uostas, krovęs 8,3 mln. tonų ir lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, krovos rezultatus pagerinęs net 86 proc.
Klaipėdos uostas ir Būtingės terminalas užėmė garbingą trečiąją poziciją su 7,7 mln. tonų rezultatu ir 16 proc. prieaugiu. Sankt Peterburgo uostas liko ketvirtas, krovęs beveik 8 mln. tonų. Toliau sąrašą rikiuojasi du Latvijos uostai – Ventspilis ir Ryga. Talino uostas užima 7-ąją vietą. 8 vietą atiteko Rusijos Vysocko uostui, ir 9-oji – Latvijos Liepojos uostui, o dešimtąją užėmė dar vienas Rusijos uostas – Vyborgas. Apie Kaliningrado uosto rezultatus kol kas nepranešama.
