Tiesa, politikai ilgai niekaip negalėjo susitarti, kaip stabdyti konkursą dėl skalūnų dujų žvalgymo, kad nuo to nenukentėtų naftos gavėjai. Mat įstatymai kalba apie angliavandenilių išteklių žvalgybą ir gavybą, o skalūnų dujos aktuose niekur neminimos.
Sustabdžius angliavandenilių išteklių gavybą, sustotų visas naftos gavybos verslas Lietuvoje. Mat į šį sąrašą patenka ir įprasta nafta, ir skalūnų dujos. Kai kurie parlamentarai siūlė stabdyti sutarties dėl žvalgybos su kompanija „Chevron“ pasirašymą iki tol, kol bus priimti papildomi teisės aktai.
Politikai netgi mokslininkų išvadas interpretavo skirtingai.
Seimo nariai Mokslų akademijos išvadas suprato kaip siūlymą stabdyti dujų žvalgybą. Tiesa, Seimo sprendimas Vyriausybei nėra privalomas. Tačiau siūlo teikti Seimui nutarimo projektą, siūlantį stabdyti konkursą. Mokslininkai švietė Seimo narius
Išgaunamų skalūnų dujų Lietuvai užtektų beveik 30 metų, vertinant pagal šiandienos suvartojimą. Todėl žvalgyba yra būtina. Tuo parlamentarus trečiadienį bandė įtikinti Lietuvos mokslų akademijos elitas.
Mokslininkai Seimo komitetų nariams parlamentarams pristatė antradienį patvirtintas išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos. Mokslų akademijos prezidiumas įžiebė žalią šviesą žvalgybai, tačiau prieš pradedant gavybai politikams pasiūlė atlikti kai kuriuos namų darbus – priimti teisės aktus ir kitus būtinus veiksmus.
Pasak mokslininkų, geriausiu atveju galima išgauti dešimt procentų viso kiekio. Licencijuojamuose plotuose pagal dabartinius skaičiavimus galima išgauti apie 80 milijardus kubinių metrų dujų.
Lietuva, įskaitant „Achemą“, per metus suvartoja apie tris milijardus kubinių metrų dujų. Tačiau poreikis kasmet mažėja, nes dujas keičia biokuras.
Tiesa, tikėtina, kad dujų yra 800 milijardų kubinių metrų dujų. Amerikiečiai yra pateikę kur kas didesnius skaičius, tačiau Lietuvos mokslininkai mano, kad jie yra klaidingi.
“Licencijuojamame plote galima išgauti iki 80 mlrd. kub. m skalūnų dujų”, - dėstė geologijos mokslininkas Algimantas Grigelis.
Jo skaičiavimais, Šilutės-Tauragės plote, kur ketinama žvalgyti skalūnų dujas, jų vertė sudarytų apie 104 mlrd. litų.
Lietuva pagal dabar galiojančius įstatymus galėtų tikėtis nuo 2 iki 20 procentų pajamų nuo išgautų dujų kiekio. Tačiau mokslininkai siūlo konkrečiau nustatyti, kiek šalis gali tikėtis dujų.
Dėl poveikio aplinkai ir požemiui mokslininkų nuomonės šiek tiek skiriasi. Teršalai, kurie gali likti požemyje, tebejaudina Mokslų akademijos narius.
Prieš skalūnų dujas dažnai pasisakantis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Skardžius teiravosi parlamentarų, kokį poveikį tai padarytų geriamojo vandens telkiniams.
Mokslų akademijos nariai ramino politiką, kad požeminis geriamasis vanduo yra nedideliame gylyje, o žvalgyba vyks dviejų kilometrų gylyje.
„Tarp jų yra uolienų storymė. Geriamasis vanduo gali būti užterštas nebent dėl avarijų“, - sakė mokslininkas A. Grigelis. O geoterminiam vandeniui pavojaus išvis nėra.
Lietuvos mokslų akademijos atstovas Gediminas Motuza sakė, kad JAV atvejų, kai buvo užterštas geriamasis vanduo, pasitaikė. Tačiau Lietuvos požemio struktūra – dėkingesnė, nes tarp sluoksnių yra didesnė storymė.
A. Skardžius teigė mineralinio vandens buteliuko etiketėje perskaitęs, kad vanduo yra iš kur kas gilesnių klodų. Tačiau mokslininkai priminė, kad vanduo yra iš ten, kur žvalgyba tikrai nebus vykdoma.
Seimo narys Petras Gražulis pasiūlė pačiai valstybei atlikti žvalgymo darbus. Tačiau geologijos profesorius A. Grigelis sakė, kad Lietuva tokių galimybių neturi.
„Valstybė gali tik skelbti konkursus“, - sakė mokslininkas.
Parlamentarai domėjosi, ar žvalgymo darbuose būtina skaldyti uolienas. Mokslininkai paaiškino, kad ieškant skalūnų dujų reikės ne tik to, bet ir chemikalų, kurie bus purškiami į kelių kilometrų gylį.
