Pernai mokesčių inspekcija surašė tik 81 protokolą nelegaliems vežėjams, daugumą – dėl slepiamų mokesčių. Patikrinimų metu nustatyti vos 4 nelegalūs darbo atvejai, kuomet buvo teikiamos paslaugos neturint licencijos. Šie reidai nedavė itin didelės naudos – stočių prieigose ir toliau girdėti šūksniai su miestų pavadinimais.
Nelegali kelionė mikroautobusu į pasirinktą miestą kainuoja keliais litais mažiau nei važiuojant autobusu ar traukiniu. Apskaitos aparatų, pažymėjimų, verstis keleivių vežimu, vairuotojai neturi, todėl bilietų čia nėra. Įvykus nelaimei draudimo išmokos keleivis taip pat negautų.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Marius Žemgulis teigė, jog šiais metais VMI surašė pažeidimo protokolus 2 asmenims, kurie nelegaliai vykdė keleivių vežimą iš Joniškio autobusų stoties.
Pagal pasitikėjimo telefonu gautą pranešimą buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas asmeniui, kuris vykdė keleivių vežimą į Norvegiją ir atgal. Po VMI patikrinimo pilietis įregistravo įmonę.
„Klaipėdos autobusų parko“ eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius guodėsi, kad nelegalus keleivių vežimas tapo masišku reiškiniu.
„Tokie keleivių vežėjai neturi privalomų dokumentų, praktiškai nemoka valstybei mokesčių ir griauna teisėtų vežėjų verslą“, – sakė G. Mockevičius.
Keliasi į mažesnius miestus
G. Mockevičius tvirtino, jog anksčiau mokūs keleiviai buvo gaudomi prie didžiųjų miestų autobusų stočių, bet pastaruoju metu nelegalūs vežėjai nusitaikė į mažesnius miestus bei rajonų centrus.
„Autobusų parkai priversti samdyti saugos bendroves, kad apsaugotų savo verslą. Mes sąžiningai mokame valstybei mokesčius ir nesuprantame, kodėl iš savo lėšų turime samdyti saugos tarnybas, o įvairios valstybės institucijos, tokios kaip Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija, mokesčių inspekcija, policija, teismai neužkerta kelio šiam reiškiniui“, - piktinosi pašnekovas.
Klaipėdoje prieš trejus metus pastačius naują autobusų stotį, aptvėrus tvora ir pakeitus miesto maršrutų trasą nelegalūs vežėjai buvo priversti išsikraustyti iš autobusų stoties prieigų.
Tačiau dalis nelegalų įsikūrė prie netoliese esančios geležinkelio stoties.
Kova su vėjo malūnais
„Dabartinė kova su nelegaliais keleivių vežėjais, tai kova su „vėjo malūnais“. Visi tai mato ir žino, tačiau nieko nedaroma.
Dėl nelegalių vežėjų veiklos teisėti keleivių vežėjai per metus praranda milijonus litų pajamų, atitinkamai ir valstybės biudžetas iš šios sumos negauna mokesčių.
Atėjus naujai valdžiai vis tikimės, kad bus imtasi konkrečių priemonių, kaip kad priimtos sugriežtintos priemonės medžioklėje ir žvejyboje“, – pridūrė G. Mockevičius.
Jam antrino Kauno įmonės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.
„Ši tema sena kaip pasaulis. Kauno autobusų stoties prieigose šis reiškinys „Kautros“ pastangomis išgyvendintas maždaug prieš 3-4 metus.
Dabar nelegalus verslas susibūrė stotelėje prie senojo kino teatro „Kaunas“. Tai tiesiog akibrokštas su šešėliu „kovojančiai“ valdžiai.
Viskas akivaizdu, neapmokestinti pinigai, pavojingas ir kelių eismo taisykles pažeidžiantis piliečių vežiojimas ir ukrainietiškas ar serbiškas įvaizdis apie šalį“, – sakė jis.
Teko atsisakyti maršrutų
G. Pakusas mano, kad dar nelegalų verslą dar labiau paskatino taksi verslo liberalizavimas.
Šiandien bet kas bet kokiu automobiliu turi teisę vežti keleivius. Šis taksi liberalizavimas tik dar labiau paskatino nelegalų keleivių vežimą tarp didžiųjų miestų“, – teigė G. Pakusas.
„Panevėžio autobusų parko“ direktorius Rimantas Petukauskas taip pat teigė, jog kenčia nuo nelegalių keleivių vežėjų: „Per metus sumokame valstybei apie 7 mln. litų mokesčių. Ir mes, kaip viduramžių feodalai, turime samdyti apsaugos įmones, kad saugotų mūsų verslą nuo nelegalų. Tai ne mūsų funkcija, o valstybės“.
Anot jo, kiekviena autobusų stotis bando saugotis nuo „dušmanų“, tačiau valstybė jau daug metų nesugeba apginti legalaus verslo.
Apsaugos darbuotojai taip pat ne visi sugeba išvaikyti nelegalus stočių prieigose. Jie neturi teisės jų suimti, rašyti protokolų ar panaudoti jėgos.
„Žinau atvejų, kai apsauginiai nusivesdavo nelegalų vežėją už kampo ir apspardydavo, bet juk ar tokiais būdais reikia su jais kovoti? Vis dėlto, manau, tai – ne jų problema, o valstybės įmonių, kurios šiuo klausimu yra neįgalios“, – teigė R. Petukauskas.
Jis pripažino, kad kompanijai teko nutraukti autobusų maršrutus, nes nebeliko keleivių.
„Na, jų buvo, bet veždavo juos „dušmanai“. Mums neapsimokėjo ir nebevežame žmonių ta kryptimi“, – pridūrė R. Petukauskas.
Pareigūnai atmeta kaltinimus
Netoliese Vilniaus autobusų stoties esantis trečiasis miesto policijos komisariato pareigūnai kaltinimus neveiksnumu bando primesti kitoms šalies institucijoms.
„Įgaliojimus kontroliuoti neteisėta bei nelegalia veikla besiverčiančius keleivių vežėjus turi ne tik policija, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija bei Valstybinė kelių transporto inspekcija“, - sakė Vilniaus Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Darius Rackevičius.
D. Rackevičius atmetė kaltinimus, jog blogai dirba: „Nesutinkame su teiginiu, kad šioje srityje nesiimama jokių veiksmų, kadangi pagal galimybes Vilniaus apskrities trečiojo policijos komisariato pareigūnai tiek asmeniškai, tiek pasitelkdami kitų policijos skyrių pareigūnus, tiek bendradarbiaudami su valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnais organizuoja tikslines priemones“.
2012 m. Vilniuje buvo organizuotos 5 prevencinės priemonės ir iškeltos 3 administracinės bylos. Tačiau einant į autobusų stotį augaloti vyrukai ir toliau siūlo keliauti į Kauną, Alytų ar kitą miestą pigiau.
Įrodyti nelegalaus keleivių vežimo faktą nėra taip paprasta, keleiviai paprastai atsisako duoti parodymus prieš nelegalų vežėją, kadangi palaiko neteisėta veikla besiverčiančius vežėjus ir mielai naudojasi jų paslaugomis.
Taip pat sunku įrodyti vežėjo neteisėtą vertimąsi komercine veikla. Kai kuriais atvejais tokių bylų nagrinėjimas teisme užtrunka iki metų.
