Buvusios dešiniųjų valdžios pradėtas Visagino atominės elektrinės projektas turėtų būti tęsiamas, tačiau kartu ir smarkiai koreguojamas.
„Lietuvos ryto” šaltinių žiniomis, būtent tokį sprendimą Vyriausybei linksta siūlyti Energetikos ministerija ir speciali jos darbo grupė.
Tai, kad reikėtų tęsti šį projektą su Japonijos bendrove „Hitachi”, Latvija ir Estija, atrodo, neprieštarautų ir premjeras Algirdas Butkevičius, ir kiti įtakingi socialdemokratai.
Bet šios statybos kairiesiems tebėra lygtis su daug nežinomųjų: kaip reaguos partija ir rinkėjai, referendume nepritarę atominei elektrinei; kaip elgsis koalicijos partneriai ir dešinioji opozicija?
Žengia sprendimų link
Sprendimus dėl Visagino AE projekto vis atidėliojusi kairiųjų valdžia pagaliau ėmė rengtis konkretiems žingsniams.
Pirmąjį jų turės žengti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Jaroslavo Neverovičiaus vadovaujama Energetikos ministerija ir jos darbo grupė.
Ji pateiks išvadas, ar Lietuvai verta statyti savo atominę elektrinę, o jei taip, kokią, su kuo ir už kokius pinigus.
Dokumentas jau kitą savaitę gali būti svarstomas valdančiosios koalicijos politinėje taryboje. Apie tai vakar užsiminė ir socialdemokratų lyderis A. Butkevičius.
Tiesa, premjeras, kurio patarėjų irgi yra minėtoje darbo grupėje, tebeaiškina, kad vienu metu rengiami net keli šalies energetikos sistemos plėtros scenarijai, tarp jų – su nauja elektrine ir be jos.
Tačiau, „Lietuvos ryto” žiniomis, Energetikos ministerijos vadovybė linksta siūlyti Vyriausybei toliau žengti konservatorių pradėto projekto keliu.
Teigiama, kad Lietuvai, siekiančiai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir bazinius energetinius pajėgumus, kito varianto nei statyti savo atominę elektrinę tiesiog nėra.
Kartu manoma, kad negalima galutinai atsisakyti ir bendradarbiavimo su strategine investuotoja pretenduojančia tapti „Hitachi”.
Kitu atveju būtų prarasta daug brangaus laiko.
Būtų ne vienas pakeitimas
Tačiau ministerijos darbo grupė ketina siūlyti, kad šis projektas būtų tęsiamas jį smarkiai pakoregavus.
„Lietuvos ryto” šaltinių teigimu, „Hitachi” gali būti siūloma į statybas investuoti „realiai”, o ne tik „parduodant reaktorių”.
Būtų pertvarkoma ir naujos elektrinės statybomis užsiimanti „superįmonė”, reformuojant ją į normalią valstybės bendrovę.
Taip pat būtų atsisakoma Lietuvos dominavimo projekte, siūlant daugiau prisidėti – akcijų dalimis ir finansavimu – Latvijai ir Estijai. Kaimynai esą ir toliau nori dalyvauti projekte – net ir naujomis sąlygomis.
Energetikos ministerija mano, kad dėl naujų sąlygų sutiks tartis ir „Hitachi”, kuri yra „atvira deryboms”.
Ministrė – kategoriška
Nepaisant to, kad valdantieji socialdemokratai linksta tęsti Visagino AE projektą, pirmieji signalai, kad politinis derinimas turėtų vykti sunkiai, pasklido būtent iš pačių kairiųjų stovyklos.
Socialdemokratė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė vakar staiga kategoriškai išrėžė, kad Lietuva turėtų ne tik nutraukti bendradarbiavimą su „Hitachi”, kurios siūlomas reaktorius esą yra per didelis, bet ir atsisakyti planų statyti naują atominę elektrinę apskritai.
Pasak politikės, Lietuvos energetinį pamatą turėtų sudaryti atsinaujinančių šaltinių energija.
B.Vėsaitė taip pat pareiškė, kad Lietuva paskubėjo įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus liberalizuoti dujų rinką, o dėl to esą dabar yra įtempti santykiai su Rusijos koncernu „Gazprom” ir Lietuva moka didesnę nei kaimynai dujų kainą.
Į šiuos bendražygės pareiškimus turėjo nedelsdamas reaguoti pats A. Butkevičius. Jis pareiškė, kad ūkio ministrė išsakė tik savo asmeninę nuomonę, be to, ji nėra susipažinusi su Vyriausybėje rengiama medžiaga dėl Lietuvos energetikos ateities.
Be to, premjeras pakartojo, kad Lietuva nekeis savo pozicijos dėl vadinamojo Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo.
Kaip pasiaiškins rinkėjams?
Jei valdantieji vis dėlto nuspręs toliau tęsti konservatorių puoselėtą projektą, kurį patys aštriai kritikavo, ką jie pasakys rinkėjams, kurių dauguma referendume balsavo prieš Visagino atominę elektrinę?
Ar tai nebus dovana dešiniajai opozicijai, kuri galės nuolat priekaištauti kairiesiems dėl jų nenuoseklumo?
„Taip, tai viena pagrindinių problemų. Tad ir mąstome, kaip ją reikėtų spręsti. Svarbiausia pateikti tokius projekto pakeitimus, kuriuos būtų galima pristatyti kaip labai naudingus pačiai visuomenei.
Be to, matyt, vėliau vėl reikėtų kaip nors tartis su piliečiais. Žinoma, nebūtinai referendumu. Gal rengiant kokias nors visuomenės nuomonių apklausas?” – „Lietuvos rytui” kalbėjo įtakingas socialdemokratas.
„Darbiečių” gretose – migla
Kitų valdančiųjų atstovai neoficialiuose pokalbiuose taip pat tikino, kad jų partijų poziciją šiuo metu būtų sunku nuspėti.
Tiesa, „darbietis” Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas yra viešai pareiškęs, kad Lietuvai vis dėlto reikėtų statyti savo atominę elektrinę, tačiau nepatikslino, kokią ir su kuo.
Neseniai nemažą politinį triukšmą sukėlė Rusijos giganto „Rosatom” atstovų vizitai pas V.Gedvilą. Rusai tada teiravosi ne tik apie Lietuvoje vykdomo projekto eigą, bet ir apie galimybes jiems dalyvauti.
Kai kurių įtakingų „darbiečių” teigimu, partijos vedlys Viktoras Uspaskichas gali priešintis dešiniųjų projekto tęsimui net jį pataisius, taip pat siūlyti ieškoti kito strateginio investuotojo.
Prasitarė ir liberalams
Energetikos ministras J. Neverovičius pastaruoju metu keliauja po Seimo frakcijas, kurioms siūlo pritarti bendro pobūdžio rezoliucijai dėl esminių Lietuvos energetinių tikslų – pavyzdžiui, elektros jungčių su Vakarais, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos.
Tačiau šiame dokumente nekalbama apie naujos atominės elektrinės statybą.
Dėl to ministras jau sulaukė opozicinių liberalų ir konservatorių priekaištų.
Tiesa, Liberalų sąjūdžio atstovai „Lietuvos rytui” prasitarė, kad per susitikimą su jų frakcija J. Neverovičius, paklaustas, ką dabartinė valdžia darys su Visagino AE projektu, leido suprasti neįsivaizduojąs Lietuvos energetikos be atomo.
Taigi gali būti, kad siūlydami visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti susitarimą dėl šalies energetikos politikos valdantieji tiesiog siekia užsitikrinti papildomą politinę paramą – kad ir simbolinę – savo tolesniems žingsniams.
Dideli planai
* Pagal dešiniųjų valdžios sukurtą ir Seime su opozicinių „darbiečių” pagalba palaimintą pirminį projektą, naujos Visagino AE statybos kaina turėjo siekti 17 mlrd. litų, o Lietuvos dalis – apie 6 mlrd. litų.
* Lietuva taip pat planavo turėti ir didžiausią akcijų dalį – 38 procentus.
* „Hitachi” turėjo valdyti 20 procentų, Estijos ir Latvijos energetikos bendrovės – po 22 ir 20 procentų akcijų.
* Planuota, kad Lietuvos dalis projekte būtų finansuojama iš pačios bendrovės surinktų lėšų – tarp jų ir skolintų Japonijoje, JAV bei Europos Sąjungoje.
* Projekto kritikai teigė, kad didelę dalį pinigų už statybą turėtų sumokėti patys Lietuvos vartotojai – elektrinės gaminamos kilovatvalandės kainą turėjo sudaryti 7–10 centų už gamybos sąnaudas, o 10–15 centų – paskoloms už statybas grąžinti.
* Be to, projektas buvo kritikuojamas dėl to, kad Visagino AE gaminamos energijos esą nebūtų kur dėti.
* Pagal projektą statybų pradžia buvo numatyta 2015 m., o elektrinės darbo pradžia – 2020–2021 m.
