Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geologijos ir minerologijos katedros profesoriui S. Šliaupai atrodo juokingi svarstymai didinti mokesčius už išgaunamas skalūnų dujas arba priversti amerikiečius parduoti didesnę dalį dujų. Jis teigia, kad Lietuvoje reikės daug metų tyrinėti, ar mes tikrai turime skalūnų dujų. O jei ir turime - ar apsimoka jas išgauti.
- Esate vienas iš mokslininkų, abejojančių, ar Lietuva turi tiek skalūnų dujų, kiek dabar kalbama. Kodėl netikite, kad esame turtingi dujomis?,- pašnekovo paklausė lrytas.lt.
- Ginčai dėl skalūnų dujų Lietuvoje man primena spėlionių žaidimą, nes nėra tvirtų įrodymų, kad mes apskritai turime daug šių turtų. Taip, mokslininkai teigia manantys, kad jų yra. Tačiau nuodugnių tyrimų iki šiol nebuvo.
Vengrai prieš aštuonerius metus taip pat buvo dideli optimistai. Tačiau jų pavyzdys rodo, kad žvalgymui neužtenka ir aštuonerių metų. Tiek metų toje šalyje trunka visas procesas, tačiau per tiek laiko eksploatacija taip ir neprasidėjo. Tai rodo, kad tokie dalykai užtrunka pakankamai ilgai, ir neaišku, koks bus iš to rezultatas.
Labai abejoju, ar mums, lietuviams, pavyktų kažką padaryti greičiau nei vengrai. Jei per aštuonerius metus nuo projekto pradžios nebuvo išpumpuotas nei vienas kubinis metras dujų, tai galime įsivaizuoti, kiek visas procesas truktų Lietuvoje.
Tai sukelia savotišką ekonominę problemą. Jei mes norime patys išgauti ar žvalgyti, tai yra labai didelė rizika. Čia labai svarbus technologijų valdymas.
- Esate minėjęs, kad geologinė aplinka Lietuvoje yra palankesnė nei kitų šalių. Kuo esame išskirtiniai?
- Geologinė situacija Lietuvoje iš tiesų yra dėkinga. Dalis mūsų šalies gyventojų galvoja, kad skalūnų dujų žvalgyba ar gavyba, konkrečiai, gręžiniai, gali užteršti gruntinius vandenis. Tačiau taip susiklostė, kad skalūnų dujos Lietuvoje yra 3 kilometrų gylyje, o geriamojo vandens šaltiniai glūdi 200 metrų gylyje.
Taigi iš esmės nėra pavojaus, kad vanduo gali būti užterštas, nes yra pernelyg didelis atstumas tarp dujų ir vandens. Įvairiose šalyse geologinė struktūra yra skirtinga, tad ir pavojai bei tikimybė gali būti skirtinga.
Kitur skalūnų dujos glūdi kur kas arčiau gruntinių vandenų nei Lietuvoje. Taigi šia prasme mūsų situacija iš tiesų yra dėkinga.
- Skalūnų dujų žvalgymo oponentai reikalauja atskirti žvalgybą nuo gavybos. Ar jūs tam pritartumėte?
- Mes per daug viską sumaišome, įskaitant ir įstatymus. Padarysime gręžinį ir nieko nerasime, kas tada? Vėl keisime įstatymus? Norime viskam pasiruošti net nežinodami, kas ten yra giliai po žemėmis.
O duomenys rodo, kad nėra ten tokių turtų kaip mes juos jau įsivaizduojame. Arba jų išgavimas gali būti labai brangus, taigi, nereikalingas. Todėl pradžioje reiktų bent preliminarių išvadų, ar iš viso yra ten pakankamai dujų.
Mūsų valdžia jau kalba apie gavybą ir jos keliamus pavojus. Ir jokie įstatymai nepadarys, kad tų dujų būtų daugiau. Iš mūsų visų kišenės gyvenantys politikai dabar sėdės ir galvos, kaip įstatymiškai sutvarkyti skalūnų dujų gavybą, nors patys nežino, ar jų yra ten.
- Ar nebus taip, kaip Švedijoje, kur vietos gyventojai taip pat puolė protestuoti? Tačiau po kelių gręžinių „Shell“ kompanija nutraukė veiklą, nes dujų rasta mažai.
- Galimas ir toks variantas. Jie pamatė, kad skalūnų dujų gavyba ekonomiškai neatsipirks. Taigi niekas nežino, ar nebus taip ir Lietuvoje. Kol kas tik spėliojama.
- Ar mūsų šalis galėtų savarankiškai atlikti skalūnų dujų žvalgybą?
- Politikai tik ginčijasi, ar Lietuvoje reikia ieškoti dujų. Bus išleista 60-80 milijonų litų, ir pasirodys, kad ten nieko nėra. Mes neturėtumėme būti tokie dideli optimistai, kokie esame dabar. Vengrai irgi buvo optimistai, tačiau negali pasigirti jokiais rezultatais.
Skalūnų dujos išgaunamos naudojant sudėtingas technologijas, ir Lietuvai nelinkėčiau užsikrauti finansinės naštos. Geriau būtų „nekišti“ mūsų pinigų į tokius projektus.
Apskritai, politikai turės daug laiko priimti įstatymus, nes dujų žvalgyba trunka metų metus.
- Kaip vertinate Mokslų akademijos atstovų išsakytus nuogąstavimus dėl ekologinių pavojų?
- Mes esame labai susirūpinę ekologinėmis problemomis, nors tokie klausimai pernelyg ankstyvi. Po dviejų metų gal ką ir būtų įmanoma preliminariai pasakyti. Taigi reiktų kelti klausima – ne ar leisti, o ar yra.
Apskritai, nemanau, kad skalūnų dujų žvalgyba gali padaryti kažkokį neigiamą poveikį aplinkai. Užteršto vandens nutekėjimai gali pasitaikyti, jei nesilaikoma technologinių reikalavimų. Tačiau ir apie tai dar kalbėti pernelyg anksti. Pradžioje sužinokime, dėl ko ginčijamės. Paaiškės, kad nereikia jokių įstatymų dėl skalūnų dujų, kurių paprasčiausiai nėra.
