„Gazprom“ išplatino informaciją apie Amsterdame su olandų kompanija „Gasunie“ pasirašytą „dokumentą, numatantį kompanijų bendradarbiavimą tiriant galimybes plėsti dujotiekį „Nord Stream“, o taip pat realizuojant Europoje kitus infrastruktūrinius projektus, užtikrinant dujų tiekimą į Šiaurės ir Vakarų Europos šalis bei Didžiąją Britaniją“, - rašoma spaudos tarnybos pranešime.
Dokumentą pasirašė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris ir „Gasunie“ valdybos pirmininkas, prezidentas Paulas van Gelderis, dalyvaujant Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Nyderlandų ministrui pirmininkui Markui Rutte.
Kartu buvo žengtas dar vienas praktinis žingsnis statyti jau ketvirtąją per Baltijos jūrą einančio dujotiekio „Nord Stream“ atšaką.
„Naujoji atšaka gali būti nutiesta į naujas rinkas ir pirmą kartą sujungti Rusiją ir Didžiąją Britaniją. Mes matome gyvą britų partnerių susidomėjimą projekto realizavimu. Ketvirtosios atšakos pagrindu turi tapti ilgalaikė sutartis dėl dujų tiekimo į Didžiąją Britaniją“, - sakė A. Milleris.
Vamzdžių tiesimo manija
Tuo tarpu Rusijos ekspertai pastebi, kad kalbos apie ketvirtąją atšaką prasidėjo, dar nepradėjus statyti trečiosios, kurios „Gazprom“ dar nesiėmė. Dar daugiau – trečioji atšaka šiuo metu netgi nėra reikalinga. Jau veikiantis antrasis vamzdis kol kas užpildomas ne daugiau kaip trečdaliu – tą patvirtino Rusijos gamtinių išteklių priežiūros tarnybos vadovas Vladimiras Kirilovas.
Bet „Gazprom“ tikina, kad jis jau turi kontraktus visam dujų kiekiui, kurį įmanoma perduoti per „Nord Stream“, koks jis yra dabar – 55 mlrd. kubinių metrų. Trečioji atšaka galimybes padidins iki 82,5 mlrd. kubinių metrų.
Tačiau pastaruosius dvejus metus „Gazprom“ eksportas į Europą (neskaitant Baltijos šalių) krenta. 2011 m. jis sudarė 150 mlrd. kubinių metrų, o pernai – tik 138,8 mlrd. kubinių metrų.
Komentuodamas šiuos skaičius, konsultacinės kompanijos „East European Gas Analysis“ prezidentas Michailas Korčemkinas primena, kad „esant bet kokiai srovei, „Gazprom“ mokės už visą dujotiekio apkrovimą, ir dar papildomai apmokės „senojo“ eksporto maršruto per Slovakiją ir Čekiją užpildymą“.
Tokiomis sąlygomis tampa nesuprantamas Rusijos dujų giganto veržimasis statyti naujus dujotiekius, kurių galingumas kartu sudėjus siekia 350 mlrd. kubinių metrų – tai daugiau nei dvigubai viršija esamą eksportą.
„Gazprom“ politiką galima pavadinti vamzdžių tiesimo manija“, - sako M. Korčemkinas. Pasak jo, iš to išlošia „tik monopolisto rangovai“.
Atšaka ir Kaliningradui
O praėjusią savaitę „Gazprom“ vadovas pranešė Rusijos prezidentui V. Putinui apie planus nutiesti „Nord Stream“ atšaką į Kaliningrado sritį. Pasak A. Millerio, preliminarūs vertinimai jau atlikti, „įvyko derybos su Kaliningrado srities administracija, buvo susitikimai su gubernatoriumi. Nustatyti kiekiai, kokių reikia Kaliningradui esant maksimaliai tiekimo apimčiai – tai 4,6 mlrd. kubinių metrų dujų.
Šiandien dujos į Kaliningrado srities teritoriją tiekiamos per Lietuvą, ir tai per metus sudaro iki 2,5 mlrd. kubinių metrų. Dabar laukia kitas žingsnis – pasitarti su „Nord Stream“ akcininkais ir gauti jų sutikimą atlikti tokius darbus“, - sakė „Gazprom“ vadovas.
V. Putinas pritarė, kad šį klausimą reikia ruošti, ir pareiškė, kad duos atitinkamą nurodymą Energetikos ministerijai, kuri turės prisidėti. „Tai galima realizuoti ir statant atšaką Didžiajai Britanijai“, - sakė V. Putinas.
Pokalbiai apie dujų vamzdžio nutiesimą nuo „Nord Stream“ į Kaliningrado sritį vyksta ne pirmus metus, nors šis Rusijos anklavas aprūpinamas dujomis per Baltarusijos ir Lietuvos teritorijas be jokių problemų ir trikdžių.
Bet, kaip anonimiškai sako aukšti „Gazprom“ valdininkai, V. Putinas turi tikslą atsikratyti visų rusiškų dujų tranzitininkų pakeliui į Europą, ar tai būtų Ukraina, Baltarusija, Lietuva, ar dar kas nors.
Nepatvirtintomis žiniomis, neseniai tokį Rusijos prezidento sprendimą dar labiau sustiprino Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, kuris neva kažkur prasitarė apie jo turimą papildomą argumentą derybose su Rusija dėl dujų kainos Lietuvai sumažinimo. Šiuo argumentu jis pavadino dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą klausimą.
