JAV energetikos kompanija „Chevron“ galės ne tik žvalgyti, bet ir išgauti skalūnų dujas Vakarų Lietuvoje. Tai pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau jis pridūrė, kad dar iki sutarties pasirašymo turi būti pakeisti du galiojantys įstatymai, kad dujų žvalgyba nesukeltų „tam tikrų rizikų žmonėms“.
Premjeras atsižvelgė į Mokslų akademijos narių parengtą analizę dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio žmonės bei aplinkai. Mokslininkai tyrime išdėstė, kokie pavojai slypi ieškant skalūnų ir kaip išvengti neigiamos įtakos.
Molis neleis užteršti?
34 puslapių analizėje autoritetingi Lietuvos mokslininkai išsamiai išnagrinėjo, kaip skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba gali paveikti vietinių gyventojų sveikatą, aplinką, dirvožemį, požeminį bei paviršinį vandenį.
Skalūnų dujų priešininkai tvirtina, kad gręžiniai gali padaryti daug žalos požeminiams vandenims. Jie baiminasi, kad chemikalai, naudojami uolienoms ardyti, gali patekti į gruntinius vandenis. O tai sukeltų grėsmę žmonių sveikatai, gyventojai prarastų geriamojo vandens šaltinius.
Lietuvos mokslų akademijos nariai kiekvienas atskirai nagrinėjo poveikius. Mokslininkai bendrai priėjo išvadą, kad išgaunant skalūnų dujas didesnis poveikis kyla požeminiam, o ne paviršiniam vandeniui. Galimą įtaką požeminiam vandeniui tyrinėjo Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius Vytautas Juodkazis.
Jo tyrime teigiama, kad aukščiau nei 1000 metrų esantis požeminis geriamasis vanduo yra patikimai apsaugotas nuo giluminės taršos. Skaičiuojama, kad geriamojo vandens šaltiniai yra 300 metrų gylyje, o skalūnų dujos bus išgaunamos 3 kilometrų gylyje. Pasak mokslininko, šiuos du klodus skiria nepralaidus molio sluoksnis.
Neatmeta žemės drebėjimų
Tačiau kur kas daugiau problemų chemikalai gali sukelti gelmėse. Mokslininkai savo išvadose įspėja, kad panaudotos cheminės medžiagos, atlikus gręžinius, liks gelmėse neapibrėžtą laiką.
„O tai galima būtų vertinti kaip cheminių medžiagų laikymą arba laidojimą žemės gelmėse. Jei tarp jų bus toksinių medžiagų, tai pažeis Žemės gelmių įstatymą“, - skelbiama mokslininkų analizėje.
Gali būti, kad Seimas turės taisyti ir šį įstatymą.
Be to, geologijos specialistai įspėja, kad chemikalai „gali migruoti žemės gelmėse“, o patekusios į tektoninių lūžių zonas, gali palengvinti jų poslinkius ir sukelti žemėdrebas. Kai kurie padariniai, beje, gali pasireikšti po daugelio metų.
Didžiojoje Britanijoje pradėjus gręžinių bandymus įvyko nedidelis žemės drebėjimas. Tačiau jo priežasčių britai iki šiol negali nustatyti.
Lietuvos mokslų akademijos nariai išvadų nevyniojo į vatą – avarijų atveju gelmės gali būti negrįžtamai ir neatstatomai pažeistos taip, kad jų naudojimas ateityje būtų sudėtingas.
Tuo tarpu paviršiniams vandenims pavojus iškiltų nebent tuo atveju, jei įvyktų avarija ir išsilietų chemikalai iš saugyklų.
Siūlo riboti sunkvežimių eismą
Lietuvos mokslininkai tyrė ir galimą poveikį žmonių sveikatai. Triukšmas, vibracija, oro tarša ir radiacija išskiriami kaip didžiausi pavojai žmogaus sveikatai.
Orą terš šalia gręžinių riedantys sunkvežimiai ir pati įranga. Todėl mokslininkai siūlo apriboti vienu metu veikiančių gręžinių skaičių viename kvadratiniame kilometre. O jei reikės, apriboti ir sunkvežimių eismą. Pavyzdžiui, jeigu vietiniai gyventojai įrodys, kad triukšmas ir vibracija viršija leistinas normas, skalūnų dujų žvalgytojams teks ieškoti naujos išeities.
Sunkiasvorė technika į gręžinius gabens vandenį, kuris reikalingas norint išgauti skalūnų dujas. Todėl specialistai ragina stebėti taršą, kai vyks skalūnų dujų žvalgymo darbai.
O patys gręžiniai turės būti įrengiami tam tikru atstumu nuo gyventojų pastatų ir vandenviečių. Mokslininkai neatmeta, kad gali pasitaikyti ir vandalizmo atvejų. Todėl dujų ieškotojams teks ir apie tai pagalvoti.
Radiacija – tik darbuotojams
Tuo tarpu dėl radiacijos turėtų sunerimti nebent gręžinių darbuotojai. Iš gelmių ištrauktos radioaktyvios medžiagos – uranas, toris ir radis – su nuotekomis pateks į paviršių. Šios medžiagos susikaups nebent tik ant įrangos.
Todėl didžiausią pavojų, kaip prognozuoja mokslininkai, patirs darbuotojai, kurie pjaustys telkinių vamzdžius arba remontuos pačią įrangą.
Poveikis gamtinei aplinkai
Lietuvos mokslų akademijos nariai savo analizėje pastebi, kad neaišku, kaip būtų surenkamos dujos iš gręžinių. Jei būtų tiesiamas vamzdžių tinklas, tai keltų problemų žemdirbiams, skelbiama išvadose.
Įspėjama ir dėl pašalinių asmenų patekimo į teritoriją, ir dėl paukščių, kurie gali atsidurti užteršto vandens baseinuose. Beje, teritorijoje, kur numatoma ieškoti skalūnų dujų, yra vienas rezervatas, du regioniniai parkai, penkios paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 16 biologinei įvairovei svarbių teritorijų.
Be to, prireiktų ir kelių tinklo, kuriam reikalingas žemės plotas. „Sausi dulkantys keliai keltų diskomfortą gyventojams“, - skelbiama analizės išvadose.
Žvalgybai pritarė
Įvertinę galimus pavojus ir žalą, mokslininkai vis pritarė skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje. Tačiau prieš pradedant gamybą rekomenduoja atlikti Poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgti į neišvengiamus nuostolius ir galimas grėsmes.
Specialistai taip pat siūlo užtikrinti pajamas valstybei ir nustatyti kompensacijų dydžius, jei įvyktų avarija. Taip pat siūloma tobulinti kai kuriuos įstatymus.
„Jeigu bus laikomasi visų reikalavimų, neigiamo poveikio bus išvengta“, - sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Basys.
