Amerikiečiai siūlo savo patirtį
Tarptautinę konferenciją Vilniuje surengė buvęs JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton specialusis įgaliotinis ir koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais Davidas Goldwynas. Jis pabrėžė, kad tik Lietuvos Vyriausybė gali nuspręsti, ar valstybė turėtų išnaudoti šiuos išteklius.
„Vyriausybei nusprendus eiti toliau, Lietuvos sėkmė priklausys nuo sukurtos fiskalinės ir reguliavimo sistemos“, - pabrėžė jis.
Mokslininkai iš JAV ir Europos Vilniuje diskutavo apie visus „suspaustos“ naftos ir dujų operacijų etapus: kaip gręžiami gręžiniai, kokios medžiagos naudojamos, kaip perdirbamas ir pakartotinai panaudojamas vanduo, kokios priemonės užtikrina aplinkos saugumą.
Panašius renginius kompanija „Goldwyn Global Strategies“ organizavo Europos Sąjungos reguliuotojams Briuselyje, vietos valdžios reguliuotojams ir akademinėms institucijoms Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje.
„Mes norime, kad Vyriausybės ir universitetai turėtų galimybę išgirsti patirtį iš pasaulinio lygio ekspertų“, - teigė D. Goldwynas.
Į lrytas.lt klausimą, ar skalūnų dujų revoliucija Rytų ir Vidurio Europoje nėra labiau geopolitinis, o ne ekonominis projektas, D. Goldwynas teigė, kad kliūtys Rumunijoje, Bulgarijoje labiau primena politinį futbolą.
„Lenkijoje sėkmingai vyksta žvalgyba, o Didžiojoje Britanijoje norima subalansuoti dujas ir atsinaujinančius išteklius. Taigi konkurencija vyksta“, - sakė svečias.
„Chevron“ įtakos nedaro
Jo teigimu, tokių konferencijų tikslas – ne propaguoti, o atnešti informaciją, kas turi būti daroma, kad skalūnų dujų žvalgyba būtų kiek įmanoma saugi.
JAV, pasak jo, reikėjo ženkliai keisti įstatymus, jų padaugėjo per pastaruosius penkerius metus. D. Goldwynas užtikrino, kad JAV energetikos kompanija „Chevron“ nedaro jokios įtakos konferencijos turiniui. „Čia visi dalijosi patirtimi“, - tikino buvęs H. Clinton koordinatorius energetikos klausimais.
Aplinkosaugos klausimai buvo viena iš svarbiausių konferencijos temų.
Didžiosios Britanijos Daramo universiteto Energetikos instituto vadovas Richardas Daviesas sakė, kad gyventojai jo šalyje dažnai nerimauja dėl rizikos. Ar gavyba gali užteršti giluminius vandenis, ar naudojami chemikalai gali pakilti į paviršių – tai klausimai, kurie neramina ir britus.
Tiesa, Didžiojoje Britanijoje hidrauliniai plėšymai vyko iki 2011 metų, kai įvyko nedidelis žemės drebėjimas. Dabar procesas ir ten sustojo.
„Viskas užima daug laiko, mes neturime tokios grandinės kaip JAV“, - sakė Daramo universiteto profesorius R. Daviesas.
„Gręžiniai daromi trijų kilometrų gylyje, o vanduo – kelių šimtų metrų, tai vargu ar gali būti užteršimas“, - pabrėžė žinomas mokslininkas. Tačiau jis dalyvavo tyrime, kuriuo bandyta paaiškinti, kodėl įvyko nedideli žemės drebėjimai ten, kur vyko skalūnų dujų paieškos.
Trys gręžiniai Pasaulyje sukėlė tris žemės drebėjimus, vienas jų buvo Didžiojoje Britanijoje. R. Daviesas teigė abejojantis, ar jie įvyko dėl hidraulinio plėšymo.
Gręžiniai – lyg grybai po lietaus
Kolorado (JAV) aukštosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto laikinasis vadovas, profesorius ir „Perform“ tyrimų centro direktorius Williamas Fleckensteinas sakė, kad hidraulinio plėšymo gręžinių JAV padaryta jau apie vieną milijoną. Gręžinių smarkiai padidėjo, kai pradėjo smukti dujų kaina ir pasirodė, kad tai yra pelninga.
„Nebuvo nė vieno incidento, kai hidraulinis plėšymas būtų sukėlęs negatyvių reiškinių, o ekonominė nauda yra didelė“, - sakė jis.
Pensilvanijos (JAV) valstijos universiteto Žemės mokslo ir mineralogijos kolegijos „Marcellus“ plėtros ir tyrimų centro hidrogeologas ir mokslo darbuotojas Davidas Yoxtheimeris akcentavo požeminių vandenų saugą, kokią įtaką jam gali turėti skalūninių dujų gavyba ir žvalgyba.
„Vanduo turi būti išvalytas nuo visų cheminių priemaišų, kad jis vėl galėtų patekti į aplinką. Apie 90 procentų panaudoto vandens vėl naudojama. Per penkerius metus įvyko daug pokyčių. Išvalyto vandens panaudojimas gavyboje – vienas iš pavyzdžių“, - sakė jis.
JAV skalūnų dujų gręžiniuose jau naudojama ne geriamas, o pramonėje naudotas vanduo.
Pasak jo, skalūnų dujų gavybos pramonė JAV sukūrė 25 tūkstančius naujų darbo vietų. Tai - restoranai, viešbučiai, transportas.
Lietuvai tinka ne viskas
Mokslininkai pasakojo, kas JAV yra daroma su chemikalais užterštu ir gavyboje panaudotu vandeniu.
Jie sakė, kad žvalgybos metu gali būti naudojami ne tik chemikalai, bet ir kitos alternatyvos: dyzelinis kuras, mažiau toksiški skysčiai.
W. Fleckensteinas pastebėjo, kad chemikalų skaičius išgaunant dujas mažėja, jis tampa švaresnis.
Pavyzdžiui, Teksaso valstijoje vanduo yra „laidojamas“. Tuo tarpu Lietuvoje tai daryti draudžia Žemės gelmių įstatymas. „Tačiau reikia žinoti, kad jei bus taikomos blogos praktikos, tai kainuos brangiai, turi būti paruoštas planas ir nerimą keliantys klausimai turi būti išspręsti. Reikalingas auditas“, - vis kartojo JAV mokslininkai.
