Mūsų šalis taps nepriklausoma nuo vieno energijos tiekėjo, bet ar tai reikš mažesnes dujų ir elektros kainas? O jei ne, tuomet kam to reikia?
Ekonomikos ir energetikos ekspertai atsakinėjo į šį klausimą LRT televizijos laidoje „Ekonomikos forumas“.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pastebėjo, kad pigesnės dujos – tik vienos problemos sprendimas.
„Net jei dujos taps pigesnės, liks klausimas, kodėl jų sunaudojama tiek daug ir ką su tuo padaryti. Reikia keisti ne tik kainą, bet ir vartojimo kiekį“, - kalbėjo finansų ekspertė.
„Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas neatmetė galimybės, kad dujų ir elektros kaina nedaug pasikeis net ir įgyvendinus visus svarbiausius energetikos projektus.
„Kad ir kokia būtų kaina, ji visada atrodys didelė. Ateityje viskas brangs, tad mums ypač svarbu turėti skirtingus energijos generavimo šaltinius. Yra tokia Lietuvoje vyraujanti nuomonė, dažnai išsakoma politikų, kad kam reikia generuoti, jei galima pirkit. Pagalvokime apie savo gyvenimą – norint nusipirkti, reikia turėti iš ko“, - kalbėjo R. Barysas.
Anot jo, svarbiausia ne kainos dydis, o tai, ar ji „teisinga“ – tokia pat, kokią turi Lietuvos kaimynai.
Vienoda su kaimynais dujų ir elektros kaina reikštų Lietuvos tarptautinio konkurencingumo išsaugojimą.
Nors importuojama energija šiuo metu yra pigesnė už pagaminamą šalies viduje, ji bet kada gali pabrangti ir sukelti nepageidaujamą efektą Lietuvos ekonomikai.
„Jūsų organizmas pats gamina kraują. Kas būtų, jei pastoviai būtumėt prijungtas prie kito žmogaus ir naudotumėte jo kraują? Visą laiką būtumėt nesaugūs, visad būsit priklausomas nuo ko nors. Didžiąją dalį energijos turime generuoti patys“, - palygino Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Daukšys.
Jam pritarė ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.
„Mes importuojame daugiausia energijos iš visų Europos šalių. Kitos šalys taiko apie 10 proc. elektros importo ribą ir mano, kad didesnis kiekis būtų nesaugus“, - perspėjo ministras.
