„Lietuva pritaria projekto „Rail Baltica“ tolesniam vystymui, tačiau įgyvendinimui reiks atlikti daug parengiamųjų darbų. Artimiausiu metu bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kad būtų išsiaiškinta, kuria šalies teritorija bus tiesiama nauja europinė vėžė. Po to teks rengti naujus teritorijų planavimo dokumentus ir dalį žemės skirti valstybės reikmėms“, – teigė ministras R. Sinkevičius.
Pasak R. Sinkevičiaus, padėtis dėl įstatymų bazės keitimo, projekto planavimo proceso ir kitų dalykų panaši tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ir Latvijoje, o sėkmingam projekto įgyvendinimui visi darbai turi būti atlikti laiku.
Tarptautinis transporto projektas „Rail Baltica“ turi geležinkelio linija sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ maršrutas yra laikomas prioritetiniu Transeuropinio transporto tinklo projektu. P. Telička informavo, kad Europos Sąjunga gali skirti 85 proc. finansinę paramą.
Projektui „Rail Baltica 2“ – europinės vėžės nutiesimui nuo Kauno iki Talino – įgyvendinti numatoma įkurti bendrą įmonę. Planuojama, kad šių metų liepos mėnesį vyksiančiame trijų Baltijos šalių transporto ministrų susitikime dėl bendros įmonės sukūrimo bus aptartos projekto partnerių akcijų pasidalinimo proporcijos, nuosavybės, projektavimo, likvidavimo ir daugybė kitų klausimų aptarimo.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai šių metų balandžio 11-osios susitikime Rygoje pasirašė deklaraciją dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Deklaracijoje sutarta toliau bendradarbiauti steigiant projekto „Rail Baltica 2“ bendrą įmonę, taip pat pakviesti Lenkiją ir Suomiją prisidėti prie šios įmonės steigimo.
