Elektros vartotojai laukia suprantamų kainų – kad būtų, kaip degalinės švieslentėse

Elektros rinkos naudą Europoje galima skaičiuoti šimtais milijardų litų. Todėl vartotojai turi būti nuolat šviečiami ir informuojami apie mokėjimo planus ir elektros kainas. Visa informacija jiems turi būti pateikiama paprastai ir suprantamai – taip, kaip degalinių švieslentėse. Tokį uždavinį sau išsikėlė daugelis Europos valstybių.

Į kovą dėl aiškesnių elektros tarifų įsitraukė ir Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas.<br>AP
Į kovą dėl aiškesnių elektros tarifų įsitraukė ir Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Jankauskas

Apr 19, 2013, 3:34 PM, atnaujinta Mar 8, 2018, 12:38 AM

Didžiojoje Britanijoje atlikti naujausi tyrimai atskleidė, kad tik 8 procentai gyventojų sugebėjo atskirti, kuris mokėjimo už elektrą planas jiems yra palankiausias. Šeši iš dešimties, pateikdami atsakymus, klydo, o trečdaliui mokėjimo už elektrą planai buvo tokie nesuprantami, kad jie negalėjo priimti jokio sprendimo.

Kas kaltas – elektros tiekėjai, siūlydami painius mokėjimo planus, ar abejingi vartotojai, kurie nenori taupyti?

Atrodo, kad šioje diskusijoje jau laimi vartotojai – tie patys tyrimai parodė, kad, kai mokėjimo planai buvo supaprastinti iki „degalinių švieslenčių lygio“, jau 89 procentai apklaustųjų pastebėdavo geriausią kainą.

Abejingumas ir nesidomėjimas pigesniais mokėjimo planais bet kurios britų šeimos išlaidas per metus gali padidinti iki 800 litų. Ši nemenka suma gerai iliustruoja, kokie skirtingi gali būti tiekėjų pasiūlymai.

Bendra suma, kurią, nesukdami sau galvos dėl geresnio mokėjimo plano, per metus vėjais paleidžia britai, atrodo labai įspūdingai – 14 milijardų litų. Tiesa, čia kalbama ne tik apie elektros, bet ir dujų sąskaitas, nes laisvoji energijos išteklių rinka Didžiojoje Britanijoje veikia jau daugiau nei dešimtmetį.

Rinka energetikams priminė „Aukso taisyklę“

Diskusijose, kas kaltas dėl tokios padėties, dalyvauja ir vartotojai, ir tiekėjai, ir rinkos reguliatoriai, ir net vyriausybės.

Aistros verda daugelyje Europoje valstybių, kur rinka galutinai liberalizuota dar 2005 metais. Panaši padėtis ir JAV.

Nors ekspertai tai vadina ne grynai teorinėmis diskusijomis, o praktinėmis pakankamai dar jaunos rinkos pamokomis.

Viena didžiausių pamokų – auksinė rinkos taisyklė „Klientas visada teisus“ galioja ir energetikos sektoriuje.

Kol rinkoje žaidė monopolistai, o didžiosios kompanijos neturėjo konkurentų, ši taisyklė buvo primiršta. Ir britai įvardijo dėl to patirtus nuostolius – 14 milijardų litų per metus.

Kita taisyklė – klientui viskas turi būti pateikta paprastai, įprastai, suprantamai ir aiškiai.

Su panašiais iššūkiais susiduria ir privatūs Lietuvos elektros tiekėjai, nesusaistyti jokiais ryšiais su didžiosiomis energetinėmis kompanijomis.

“Be jokios abejonės, einame tuo pačiu keliu. Gal tik Lietuvai pasisekė, kad išvengėme to laikotarpio, kada Europos rinka buvo imituojama, o tiksliau – pasidalyta kelių monopolininkų.

Realiai rinka lyg ir veikė, bet vartotojui iš to naudos nebūdavo, nes jis nesulaukdavo palankesnių pasiūlymų. Lietuvoje elektros tiekėjai atsirado kartu su elektros birža, o buvęs monopolinis tiekėjas LESTO ateityje liks tik elektros skirstytoju, bet ne pardavėju.

Taigi, galima sakyti, kad elektros rinka Lietuvoje vystosi tolygiai, kaip ir Vakarų Europoje”, - teigė didžiausio privataus lietuviško kapitalo elektros energijos tiekėjo „Sky Energy“ generalinis direktorius Evaldas Piesliakas.

Elektros rinka realiai Lietuvoje veikia jau ketvirtus metus, augimo ženklus rodo ir visiškai jaunutė dujų rinka.

Vartotojų švietimas – garbės reikalas

Vartotojų švietimas Vakarų Europoje ir JAV jau tapo kone masiniu reiškiniu. Žmonėms bandoma išaiškinti viską itin paprastai, kartais, atrodytų, net primityviai.

“Jeigu jūs išsinuomojote būstą ir “paveldėjote” elektros tiekėją bei jo mokėjimo planą, tai dar nereiškia, kad jis yra tinkamas jums – tai tik reiškia, kad jis buvo tinkamas buvusiems šeimininkams.

Jūs turite internete pasitikrinti, kuris tiekėjas pasiūlys geriausią kainą pagal jūsų vartojimo įpročius. Taip jūs sutaupysite”, -aiškinama vienoje vartotojams skirtoje interneto svetainėje.

Tokių svetainių, skaičiuoklių ir kainų palyginimo lentelių – daugybė. Populiariausias vartojimo švietimo įrankis – įvairių tiekėjų kainų palyginimų lentelė. Ji jau pretenduoja į “degalinių švieslenčių” etaloną.

Ateityje žada daugiau informacijos

Įdomu tai, kad vartotojus šviečia ir ne tik įvairios nepriklausomos organizacijos, patys elektros tiekėjai, bet ir šio verslo reguliuotojai (Lietuvoje tai būtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija).

Pavyzdžiui, Pensilvanijos (JAV) komunalinių paslaugų komisijos svetainėje, be kita ko, pabrėžtinai akcentuojama, kad „prieš pasirinkdami tiekėją, Jūs privalote palyginti jų kainas ir būtinai paklausti, ar nėra sutarties nutraukimo mokesčio“.

Tuo tarpu Lietuvos ši vartotojų švietimo banga dar nepasiekė. Nepavyko rasti nė vienos svetainės, kur būtų galima vienoje vietoje palyginti elektros tiekėjų siūlomus planus ir kainas.

Energetikos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Daiva Rimašauskaitė pastebėjo, kad kitose šalyse tokias šviečiamąsias akcijas ir rinkos analizę daro reguliatoriai.

Taip pat dažniausiai reguliatoriaus interneto svetainėje galima rasti visų buitiniams vartotojams tiekiančių nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus, juos galima palyginti į skaičiuoklę įvedus duomenis apie elektros suvartojimą ir ten pat nesudėtingai sudaryti sutartį su bet kuriuo tiekėju.

„Tik tokiu būdu įmanoma paskatinti gyventojus domėtis galimybėmis elektros energiją įsigyti iš bet kurio tiekėjo už mažiausią kainą“, - teigė D. Rimašauskaitė.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės pavaduotojas Danas Janulionis sakė, kad nuo 2012 m. kovo 1 d. Komisijoje įsteigtas naujas administracinis padalinys – Bendrasis informacijos centras, skirtas teikti vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus.

Numatyta, kad Bendrasis informacijos centras kasmet organizuos anonimines interesantų apklausas, kurios leis nustatyti besikeičiančius vartotojų poreikius ir priimti atitinkamus sprendimus dėl paslaugų kokybės gerinimo.

„Realiai šiuo metu skelbiami galimi elektros energijos tiekėjai ir nuorodos į jų interneto puslapius.

Kas galėtų ateityje pakeisti situaciją – tai vartotojų iniciatyva pareikštas toks poreikis Komisijai. Šiuo metu tokio pageidavimo nesame gavę. Jei atsirastų toks poreikis – Komisija galėtų pateikti analogišką informaciją“, - teigė D. Janulionis.

Lietuvos rinka vystosi iš lėto

„Nėra ko norėti – rinka vystosi iš lėto. Dar ir dabar susiduriame su inercija – kai kurie vartotojai nesupranta, kam reikia tų elektros tiekėjų, jeigu yra LESTO.

Bandome paaiškinti, kad mažesni elektros tiekėjai dirba lanksčiau už monopolininkus, gali tiekti elektrą skirtingomis kainomis skirtingomis valandomis ir daug pigiau. Tuomet vartotojai susimąsto.

Bet aišku viena – to giluminio žinojimo ir švietimo labai trūksta“, - įsitikinęs E. Piesliakas.

Jis pripažino, kad pasitempti turi ir patys elektros tiekėjai.

„Kai pradėjome pigesnę elektrą pardavinėti buitiniams vartotojams, ilgai sukome galvą, kaip ją parodyti – su persiuntimo tarifu ar be jo, visą ar dalimis, litais ar centais.

Pagaliau nusprendėme, kad vartotojui viskas turi būti pateikta paprastai – tik galutinė kaina centais už kilovatvalandę“, – teigė pašnekovas.

Susirūpino net ir Didžiosios Britanijos premjeras

Kova dėl galimybės supaprastinti vartotojams teikiamą informaciją ir mokėjimo planus dar nebaigta. Karšti debatai dėl jau minėtos apklausos vis dar verda Didžiojoje Britanijoje. Į diskusijas įsitraukė ir pats Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

Jo idėja – tik keturi mokėjimo planai už elektrą ir tiek pat už dujas. Vienas mokėjimo planas privalo būti fiksuoto tarifo, o vienas – kintančio. Kad viskas būtų aišku ir suprantama. Kiti du planai – tiekėjų reikalas.

Kad apgintų šį savo planą D.Cameronas netgi surengė išvyką į gamyklą, kur mokėjimų už elektrą reikalus aptarinėjo su darbininkais.

Savo ruožtu Didžiosios Britanijos energetikos sekretorius Edas Davey užtikrino, kad dabar siūlomų 500 mokėjimo planų tikrai neliks.

„Aš esu pasiryžęs užtikrinti, kad visi vartotojai gautų geresnes sąlygas ir pigiausią tarifą. Be to, gyventojau privalo gauti visą informaciją apie savo vartojimo įpročius ir tai atitinkančių kainų palyginimus internete ar net telefonu.

Per ilgai žmonės buvo įstrigę neteisingų tarifų spąstuose, mokėdami daugiau nei jiems realiai reikėjo mokėti. Mūsų naujas pasiūlymas suteiks daugiau aiškumo, todėl vartotojai galės legviau pasirinkti mokėjimo planą, o naudą netrukus pajus savo kišėnėje, - entuziastingai kalbėjo E. Davey.

Vartotojai tikisi gerų permainų

Vartotojai tokius vyriausybės planus vertina palankiai. Energetikos ekspertas iš „uSwitch“ Tomas Lyonas teigė, kad tarifų ir pačios rinkos supaprastinimas vartotojams yra netgi labai gera žinia.

„Duodami žmonėms visus įrankius, kad jie galėtų pasirinkti geriausią sutartį, atitinkančią jų poreikius, mes skatiname konkurenciją. Tai yra teisingas kelias“, - sakė T. Lyonas.

Tuo tarpu patys britai apie mokėjimo už elektrą planus savo nuomones lieja interneto forumuose ir komentaruose.

„Gal 6 tiekėjai yra tikrai neblogi. Jie dėl suprantamų priežasčių yra lankstesni už didžiuosius berniukus. Todėl aš perėjau į „OVO Energy“. Jie vieninteliai turi du tarifus. Tuo tarpu didieji berniukai turi daugybę tarifų, kurie tik kelia sumaištį.

Netgi jeigu „OVO Energy“ pakeltų kainas, aš vis tiek likčiau pas juos“, - rašo Tomas Sharpas iš Mančesterio.

Štai dar keletas įdomesnių nuomonių:

“Tikra rinka yra sunkiai suprantama. Tikrą rinką mes turėsime tik lygindami kainas dviejų skardinių su keptomis pupelėmis. Fiksuotų kainų sutartys – viskas, ko mes galime tikėtis. Rizikuodamas ir vildamasis, kad kainos augs dvejus metus iš eilės, tu galėsi pasijusti nugalėtoju“.

“Norėdamas sužinoti „E-On“ paaiškinimus, pasijutau, jog bandyčiau išgauti valstybės paslaptį. Didžiosios kompanijos ir toliau žvejoja drumzliname vandenyje”.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.