Portalo lrytas.lt žiniomis, Susisiekimo ministerijos ir Kauno oro uosto diskusijos su „Ryanair” dėl tolesnės kompanijos veiklos Kaune prasidėjo dar praėjusių metų pabaigoje.
Kiek sumažinusi apsukas žiemos sezoną „Ryanair” žada kasmet iki 2015-ųjų padidinti Kaune aptarnaujamų keleivių skaičių. 2015 metais airiai iš Kauno nusiteikę skraidyti 26 kryptimis (dabar jų yra 19) ir aptarnauti mažiausiai 800 tūkst. keleivių per metus. Šių metų tikslas – apie 550 tūkst. keleivių.
Tarp galimų naujų krypčių minima Cherona (Ispanija), Malaga (Ispanija), Zadaras (Kroatija), Faras (Portugalija), Marselis (Prancūzija), Bolonija (Italija), Miunchenas (Vokietija), Haugesiundas (Norvegija) ir Niurnbergas (Vokietija).
Mainais už plėtrą Kaune „Ryanair” prašo dar labiau sumažinti oro uosto mokesčius ir tęsti bendradarbiavimą su Kauno regiono savivaldybėmis, kurios anksčiau skirdavo lėšų Kauno ir skrydžių reklamai.
Dabartinį du eurus siekiantį keleivio aptarnavimo mokestį airiai prašo mažinti iki nulio.
Jie taip pat norėtų, kad skrydžių rinkodaros biudžetai kasmet siektų bent po 7 mln. litų. Iki šiol jie buvo du tris kartus mažesni.
Apie pinigus kalba atsargiai
Pinigus skrydžių rinkodarai Kauno regiono savivaldybės skyrė pastaruosius 3 metus.
Sutartis tarp Kauno miesto ir rajono savivaldybių su Kauno oro uostu buvo pasirašyta, kai „Ryanair” Kaune 2010 m. įsteigė savo bazę. Per trejus metus valdžia skrydžių reklamai pažadėjo atseikėti 7 mln. litų.
Bet prasidėjus krizei savivaldybės pritrūko lėšų ir mokėjimai pradėjo vėluoti. Portalo lrytas.lt žiniomis, su oro bendrove iki šiol atsiskaityta ne iki galo.
Praėjusių metų pabaigoje susitikę su šiuo metu jau buvusiu oro uosto vadovu Povilu Ugianskiu, savivaldybių merai 2013–2016 metais vėl žadėjo skirti 7 mln. litų dydžio paramą.
Bet vietos politikai už paramą reikalavo, kad „Ryanair” skraidytų ne tik emigrantams ir poilsiautojams patogiais maršrutais, o į miestus, iš kurių į Kauną galėtų atvykti užsienio turistų.
Dabar savivaldybių vadovai apie pažadus skirti pinigų, kad „Ryanair” ir toliau skraidytų iš Kauno, kalba atsargiau.
Kauno meras Andrius Kupčinskas kitą savaitę visa tai ketina aptarti su susisiekimo viceministru Arijandu Šliupu.
„Jis buvo Kauno oro uosto vadovas, manau, išliko jo simpatijos Kauno oro uostui”, – sakė A. Kupčinskas.
Jis teigia nežinantis, ko „Ryanair” reikalauja iš Susisiekimo ministerijos.
Susimesti turėtų visi
„Nemaloniai nuteikė „Ryanair” planai Kaune. Kita vertus, reikia suprasti, kad „Ryanair” – sudėtinga kompanija, kaprizinga, turinti savo filosofiją”, – apie neseniai išplatintą airių bendrovės pranešimą kalbėjo A. Kupčinskas.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sako, kad šiuo metu rajono ir oro uosto sutartis tebegalioja.
„Savivaldybė apmoka kai kuriuos oro uoste daromus darbus, o ne reklamą. Kai gausime naujų sąskaitų, apmokėsime. Dar turime 1,5 mln. litų įsipareigojimų”, – pasakojo rajono meras.
Paklaustas, ar rajonas galėtų skirti daugiau pinigų ir reklamai, V. Makūnas teigė, kad šį klausimą bus galima apsvarstyti. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad pinigų turėtų sumesti ne dvi, o visos regiono savivaldybės.
Planai Vilniuje – neaiškūs
Kalbėdama apie Kauno reikalus, „Ryanair” geresnių sąlygų nori ir Vilniaus oro uoste. Ten taip pat prašoma mažinti oro uosto mokesčius, kurie yra kelis kartus didesni nei Kaune.
Bent jau oficialiai „Ryanair” deklaruoja, kad jos ketinimai Vilniuje yra kuklesni nei Kaune.
Ji sostinėje esą skraidintų mažiau keleivių nei Kauno oro uoste, skraidytų mažiau krypčių, tačiau vis vien Vilniuje norėtų įsteigti savo bazę. Čia ją jau turi pagrindinė „Ryanair” konkurentė „Wizz Air”.
Tai labiausiai ir kelia nerimą Susisiekimo ministerijai, kuri baiminasi, kad sustiprinusi pozicijas Vilniuje, „Ryanair” ateityje gali Kauno oro uostą laikyti šalutiniu.
Derybose daro spaudimą?
„Ryanair” savaitės pradžioje pranešė apie ketinimus nuo 2013 m. lapkričio veiklą Kauno bazėje sumažinti ketvirtadaliu. Mat Susisiekimo ministerija atsisakė reaguoti į airių siūlymus dėl Kauno ir naujos Vilniaus bazės steigimo.
„Mes dabar perkelsime šį transportą į kitas žemesnių kainų vietoves, kur partneriai patikimesni negu Kaunas ir Vilnius”, – pranešė „Ryanair” atstovas Robinas Kiely.
Oro bendrovė pasiūlė skraidinti papildomai 500 tūkst. keleivių per metus per Kauno ir Vilniaus oro uostus. Tai, jų skaičiavimu, būtų sukūrę 500 darbo vietų ir davę 50 mln. eurų naudos Lietuvos ekonomikai.
Susisiekimo ministerija tvirtina, kad „Ryanair” Vilniuje nori išskirtinių mokesčių, o tai neįmanoma.
„Plėsdamiesi jie norėtų gauti papildomų nuolaidų ir išlygų, kurios būtų taikomos tik jiems. Tai jau būtų diskriminavimas kitų vežėjų atžvilgiu”, – aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas Ričardas Slapšys. Kokių sąlygų reikalauja „Ryanair”, jis nepatikslino.
Lietuvius laiko zulusais
Ketvirtadienį susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius kalbėjo daug griežčiau.
„Manau, jog kompanija turėtų suprasti, kad ji veikia ne zulusų karalystėje”, – Seime teigė ministras.
Kauno oro uostas neprognozuoja, kaip keisis maršrutų sąrašas žiemos sezoną. Jo vadovai priminė, kad dėl nesutarimų su vietos valdžia „Ryanair” jau yra mažinusi skrydžių skaičių Vengrijoje, Vokietijoje, Latvijoje.
Praėjusį žiemos sezoną „Ryanair” iš Kauno skraidė keturiomis kryptimis. Vasarą jų būna kelis kartus daugiau.
Nusileis vieniems, užlips ir kiti
– Kokių sąlygų Vilniaus ir Kauno oro uostuose reikalavo „Ryanair” iš Susisiekimo ministerijos? – „Lietuvos rytas” paklausė susisiekimo ministro R. Sinkevičiaus.
– Būtų gražu, kad jie patys pasakytų, ko reikalavo ir ko negavo.
– Tačiau ar yra galimybių patenkinti jų norus?
– Tai labai pablogintų Vilniaus ir Kauno oro uostų ekonominę būklę. Antra, būtų pažeistos lygios sąlygos visoms oro bendrovėms. Išeitų, kad viena bendrovė turi išskirtines sąlygas.
Jei šitai kompanijai padarytum nuolaidų, jų reikėtų daryti ir kitoms. O jei nedarai, vėl turi konfliktą.
– Tačiau galbūt būtų galima mažinti oro uosto mokesčius tiek Kaune, tiek Vilniuje ir skirti daugiau pinigų rinkodarai ir reklamai?
– Ne, tokių galimybių nėra. Dabartinė finansinė padėtis to daryti neleidžia.
– Ar tiesa, kad „Ryanair” reikalavo nulinio keleivio mokesčio Kauno oro uoste?
– Reikalavimas, mano galva, galėjo būti dar ekstremalesnis, nei kad jūs sakote.
– Tai reiškia, kad reikalauta primokėti?
– Nenorėčiau konkrečiai kalbėti, tegul tai daro tie, kurie reikalavo.
