„Šios investicijos pasižymi itin aukšta nauda regionams: vieno lito investicija į kelių infrastruktūrą generuoja 3,5 lito grąžą.
Būtina pažymėti, kad dėl pagerėjusios kelių infrastruktūros mažėja autoįvykių. Tikimės, kad kito ES paramos etapo metu pavyks sumažinti ir žuvusiųjų keliuose skaičių“, - komentavo susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Vertinant investicijų į kelius naudą, didžiausią jos dalį sudaro laiko vertės ekonomija. Šios investicijos taip pat mažina kelių priežiūros išlaidas, avarijų bei ekologinius nuostolius, transporto priemonių eksploatacines sąnaudas.
Tyrimo duomenimis, investicijos į kelių infrastruktūrą taip pat turi teigiamos įtakos darbo vietų kūrimui ir darbo užmokesčio augimui.
Nustatyta, kad didžiausias 2007-2013 m. ES finansuojamų kelių modernizavimo projektų poveikis gyventojų užimtumui pasiektas 2010-aisiais - tais metais dėl investicijų į kelius buvo sukurta 22,5 tūkst. darbo vietų.
Įtaka darbo užmokesčio lygiui labiausiai išaugo 2011 m., kai darbo užmokesčio lygis buvo 2,37 proc. didesnis palyginti su tuo, koks būtų buvęs neinvestuojant į kelius.
Susisiekimo ministerijos teigimu, šalies kelių sektoriuje darbai atliekami santykinai mažesnėmis sąnaudomis nei kitose Europos valstybėse.
Dėl šios priežasties pasiekiamas didesnis investicijų efektyvumas. Pažymima, kad Lietuvoje 1 km žvyrkelio asfaltavimas kainuoja apie 0,3 mln. eurų, kelio rekonstrukcija - apie 0,9 mln. eurų.
Tuo tarpu turimi pavyzdžiai iš Latvijos, Vengrijos, Lenkijos ir Čekijos rodo, kad 1 km kelio rekonstrukcijos bei naujų kelių tiesimo vidutinės kainos prasideda maždaug nuo 1 mln. eurų ir siekia iki kelių milijonų eurų.
2007-2013 m. į Lietuvos kelių sektorių iš viso investuota beveik 2,78 mlrd. litų ES struktūrinės paramos lėšų, iš jų 2,35 mlrd. litų skiriama valstybinės reikšmės keliams ir 428,1 mln. litų - savivaldos transporto projektams. Šis finansavimas sudaro beveik 60 proc. visos šalies transporto sektoriui skiriamos ES paramos.
