Pirks ukrainiečiai?
Šį mėnesį gali paaiškėti, ar Lietuva artimiausiu metu dar turės galimybę atidaryti reisą iš Kauno į Nidą. Tai neginčijamai būtų viena įspūdingiausių kelionių šalies vidaus vandenimis. Tačiau verslininkai iš vandens ištrauktų greitaeigių „Raketų“ nuleisti į Nemuną neskuba. Šiuo metu vyksta derybos dėl laivų pardavimo.
Tai, kad greitaeigiai laivai gali iškeliauti svetur, patvirtino ir jų savininkas – UAB „Nemuno linija“ direktorius Alfredas Eitutis. Pasak verslininko, laivų likimas kol kas neaiškus, tačiau labai norėtųsi, kad jie liktų Lietuvoje.
„Plaukiojome 2010 metais, ir maršrutas iš Kauno į Nidą buvo pripažintas geriausiu projektu. Plaukdavome tris kartus per savaitę. Maždaug 60 proc. keleivių būdavo lietuviai, o likusi dalis – užsieniečiai. Bilietas kainuodavo 100 litų“, - pasakojo A. Eitutis.
Tačiau negavę paramos iš valstybės verslininkai veiklą buvo priversti nutraukti. Lietuvoje laivybos sezonas ganėtinai trumpas, o išlaikyti darbuotojus, tvarkyti techniką būtina visus metus.
Pasak verslininko, 2010 m. atidarę reisus jie parodė valstybei tai, ko buvo reikalaujama – kad toks projektas įmanomas. Tačiau ministerijos klerkų pažadai pagelbėti verslui liko tik pažadais.
A. Eitutis neatmeta galimybės, kad reisai galėtų būti atnaujinti, tačiau tam reiktų valstybės pagalbos ir bendrų projektų su verslu.
„Reiktų sujungti reisus, pasirūpinti apgyvendinimu Nidoje, kitais dalykais, paslaugomis. Esant bendrai infrastruktūrai reisus galbūt būtų galima atnaujinti“, - svarstė verslininkas.
Baidarės, bet ne laivai
Kauno regiono Turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius apgailestauja, kad turizmas laivais vidaus vandenyje beveik nevykdomas. Pašnekovas tikina, kad neskaitant kelių išskirtinių atvejų, kalbėti galima tik apie baidares, bet ne plaukiojimą laivais.
„Šiuo metu iš Kauno turime tris maršrutus. Sekmadieniais laivai plaukia į Rumšiškes ir iki Kulautuvos. Norinčių pasigrožėti Nemuno vaizdais ir nuplaukti iki Kulautuvos dažnai būna tiek daug, kad sunkiai telpa į laivą. Šeštadieniais taip pat plukdoma ekskursija iki Kruonio elektrinės“, - pasakojo S. Sidaravičius.
Tačiau, direktoriaus manymu, vietiniai reisai neduoda tiek naudos, kiek galėtų duoti reisas iš Kauno į Nidą. Tačiau apie tokias keliones artimiausiu metu greičiausiai lietuviai galės tik pasvajoti – į kol kas Kaune tebesančius greitaeigius laivus „Raketa“ taikosi ukrainiečių verslininkai. Jei šie laivai bus parduoti, neturėsime kuo jų pakeisti.
„Kai atėjau dirbti į TIC, kas trečias klausimas iš į Lietuvą atvykstančių vokiečių turistų buvo būtent apie maršrutą laivu iš Kauno į Nidą. Jiems tai būtų labai patogu. Esu tikras, kad plauktų ir daugybė lietuvių“, - neabejojo direktorius.
Pasak S. Sidaravičiaus, „Raketas“ turinčius lietuvių verslininkus nutraukti veiklą ir galvoti apie laivų pardavimą privertė nesusikalbėjimas su Susisiekimo ministerija. Laivų savininkai paskaičiavo, kad verslui be nuostolių reiktų 300 tūkst. litų dotacijos. Tačiau tokia suma skirta nebuvo.
„Tai nėra dideli pinigai. Galiausiai mes turime skaičiuoti ne tik atsiperkamumą iš bilietų. Juk yra ir kitokia vertė kuriama. Turistai ilgiau išlaikomi Lietuvoje, jie čia leidžia pinigus. Taip pat parodomos vienos gražiausių šalies vietų. Net nežinau, ką sakyti, kad ministerijai ši suma pasirodė didžiulė. Jei kelionės dotuojamos autobusais ir traukiniais, nesuprantu, kodėl to paties negalima daryti su laivais“, - stebėjosi S. Sidaravičius.
Planai – grandioziniai
Naujasis laivybos vidaus vandenų keliais sezonas, startavęs balandžio 25 d., žada teigiamų poslinkių kuriant naujus laivybos planus ir numatant tolimesnes vidaus vandenų kelių infrastruktūros vystymo perspektyvas.
Pasak VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, visada labai svarbu žiūrėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių, kad artimiausioje ateityje upėse atsirastų gerokai daugiau uostų ir prieplaukų, suklestėtų krovininė ir keleivinė laivyba.
Pastaruoju metu laivybos vidaus vandenų keliais galimybės sulaukia nemažo verslo atstovų dėmesio: juos domina tiek krovininės, tiek pramoginės laivybos perspektyvos. Krovinių pervežimai vidaus vandenų transportu atrodo patrauklūs, nes garantuoja mažas jų pervežimo išlaidas, krovinių pristatymo punktualumą ir saugumą. Šakių rajono ūkininkai, užauginantys didelį derlių grūdų, kurie eksportuojami į užsienį, rimtai domisi grūdų gabenimu baržomis iki Klaipėdos.
Įvairių krovinių gabenimo galimybėmis suinteresuoti ir kitų verslo šakų atstovai, pasirengę ieškoti finansavimo šaltinių savo regiono pakrantėse įsirengti krovinines prieplaukas. G. Labanausko įsitikinimu, privataus verslo finansinės injekcijos į laivybos plėtojimą upėmis gerokai paspartintų jos vystymosi procesus.
Šįmet startavusi Marvelės krovininės prieplaukos statyba Kaune – stambiausias įmonės projektas, turėsiantis reikšmės visai Lietuvai. Iki sovietmečio pabaigos įvairių statybinių medžiagų Nemunu per metus būdavo pervežama apie pusantro milijono tonų. Tai įspūdingi skaičiai, patvirtinantys, kad krovininę laivybą Nemunu reikia gaivinti ir skatinti. Pastačius prieplauką, krovinius bus galima gabenti vandens keliu, iškrovimo centru pasirenkant Kauną. Čia galės atplaukti baržos, vežančios apie 600 t, o esant palankioms hidrologinėms sąlygoms – iki 1 tūkst. t krovinių.
Prieplaukos pelningumą gerokai padidintų statybinės medžiagos – anhidrito gavyba Kauno rajone. Statybinės žaliavos keliautų į užsienio rinkas, todėl verslininkai suinteresuoti didelės apimties krovinius iki Klaipėdos gabenti baržomis. Krovininės prieplaukos koncesijos galimybėmis šiandien domisi bent 3 potencialūs investuotojai.
Pasak Nacionalinės upių transporto plėtros asociacijos prezidento Jonas Ragausko, kartu su partneriais iš Nyderlandų bei Didžiosios Britanijos pradėtas kurti krovinių pervežimo Nemunu projektas. Projektuojama specialiai Nemunui pritaikyta savaeigė barža, galėsianti vežti iki 1000 tonų birių ar konteinerinių krovinių. Planuojama, kad atidarius Marvelės prieplauką, pirmaisiais metais bus pastatytos 2 baržos, o vėliau Nemunu plaukios dešimt tokių laivų. Kasmet maršrutu Kaunas–Klaipėda planuojama pervežti nuo pusės iki milijono tonų krovinių.
Dairosi į Baltarusiją
Planuojant vidaus vandenų transporto plėtrą, didelės galimybės atsivertų, jeigu mokslinių galimybių studijoje išnagrinėjus techninius ir ekonominius Kauno hidroelektrinės laivų keltuvo (šliuzo, lifto ar pan. įrenginio) statybos klausimus, būtų pritarta laivų keltuvo per Kauno hidroelektrinės užtvanką įrengimui. Toks įrenginys sudarytų sąlygas sujungti Nemuno aukštupį su žemupiu.
Naujos perspektyvos atsivertų įrengus Rybačij pasienio perėjimo punktą, kuris iš pradžių leistų išplėsti vandens turizmą tarp Lietuvos ir Kaliningrado ir organizuoti tarptautines keliones vidaus vandenų keliais Rusijai priklausančioje Kuršių marių dalyje. Ateityje būtų galima svarstyti ir krovininės laivybos planus. Planuojama, kad toks punktas pradės veikti jau šiemet.
Pramoginė laivyba verslininkus traukė jau ir anksčiau, tikimasi, kad ir šį laivybos sezoną jiems nepritrūks užsakymų. Intensyvi pramoginė laivyba jau ne vienerius metus vyksta Kauno ir Kuršių mariose bei Nemuno žemupyje. Jurbarko rajono savivaldybės vadovai džiaugiasi, kad jų prieplaukos praėjusį sezoną buvo pilnos laivų, iš Jurbarko net keli privatūs vežėjai visą vasarą rengė reguliarias keliones laivais į Nidą, kelionės sulaukė didelio keliauti norinčių žmonių antplūdžio.
Šiais metais savivaldybė parengė daugybę pramoginių projektų, patrauklių laivais pramogaujantiems turistams. Beje, vietos verslininkai aktyviai ieško galimybių išvystyti Seredžiaus prieplaukos infrastruktūrą, paverčiant ją dideliu turizmo ir vidaus vandenų transporto naudotojų centru. Alytaus regione privatūs vežėjai norėtų rengti pramogines keliones trumpais turistiniais maršrutais kaip Vilniuje, Druskininkuose ar Birštone, tačiau vidaus vandenų kelias čia dar nėra parengtas eksploatacijai. Naujų prieplaukų įrengimu ir esančių rekonstrukcija labai rūpinasi Šilutės rajono savivaldybės atstovai, rasdami bendrą kalbą su vietos verslininkais.
Laivybos aukštutiniame Nemuno ruože atnaujinimo bei vidaus vandenų kelio Druskininkai–Gardinas įrengimo galimybėmis suinteresuoti Druskininkų savivaldybės ir verslo atstovai. Šis kelias būtų labai paklausus, pritrauktų papildomus turistų srautus iš Baltarusijos, tai būtų būti abipusiai naudingas projektas, sukuriantis nemažą pridėtinę vertę ne tik šiam regionui, bet ir visai šaliai.
Čia pramoginę laivybą kol kas riboja sienos režimo sutartis, todėl šiuo metu dėl supaprastinto sienos kirtimo procedūrų įteisinimo vyksta intensyvūs derinimo klausimai tarpvalstybinėse institucijose. Sudarius sąlygas laivybai tarp Lietuvos ir Baltarusijos, iš pradžių būtų galima vykdyti keleivinius-pramoginius plaukimus Gardinas–Druskininkai, o ateityje laivybą vystyti iki Alytaus ir Kauno. Išsprendus laivų perkėlimo per Kauno HE užtvanką problemą – iki Klaipėdos, Kaliningrado, Lenkijos vidaus vandenų kelių.
