Trečiadienį Vilniuje vykusiame „Tradicinės ir atsinaujinančios energetikos forume“ Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Švedijos atstovai pristatė savo valstybių energetikos vizijas.
Jie pabrėžė, kad „NordBalt“, „LitPol Link“ir „Estlink 2“ elektros jungtys su Lietuva yra svarbios ir turi būti įgyvendintos iki 2015 m.
Tačiau Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl atominės elektrinės ateities, kaimynai daugiausiai dėmesio skiria savo vidiniams projektams. Švedijai svarbiausi atsinaujinantys ištekliai, Estijai – 2020 m. ES direktyvos, Latvijai – konkurencingumas, o Lenkijai – jų pačių nauja atominė elektrinė.
Švedijos energetinis pyragas iš trijų dalių
Forume pranešimą skaitęs Pasaulio energetikos tarybos Europos politikos ir partnerystės plėtros vyresnysis mokslininkas Einaris Kiselas pristatė 2013-ųjų Pasaulio Energetikos tarybos veiklos planą.
Jis sudaromas pagal tvarios energetikos indeksą, nustatomą remiantis trimis svarbiausiomis energetikos problemomis: energijos saugumu, socialiniu teisingumu ir žalos aplinkai mažinimu.
Šiame indekse Lietuva yra 31 vietoje ir lenkia artimiausias kaimynes. Lenkija yra 47, Latvija – 37, Estija – 35 vietoje.
Tačiau mokytis reikėtų iš švedų. Jų energetika yra tvariausia pasaulyje.
Savo pranešime Švedijos ūkio, energetikos ir komunikacijos ministerijos skyriaus vadovas Fredrikas Norlundas pateikė kelis pagrindinius faktus apie Švedijos energetinę situaciją. Šiuo metu jos visuminė metinė pasiūla yra 369 teravatvalandės (1 TWh – milijardas kilovatvalandžių – Red.). Palyginimui, Lietuva 2012 m. iš viso suvartojo 10,6 TWh.
Trečdalį Švedijos energetikos sudaro atominė energija, dar trečdalis pagaminama iš atsinaujinančių išteklių, likusi dalis gaunama deginant naftos produktus, anglį ir dujas.
1970-ųjų pradžioje Švedija buvo labai priklausoma nuo naftos produktų, tačiau, iš dalies dėl naftos krizės, iš dalies dėl biokuro plėtros, sugebėjo jų poreikį sumažinti per pusę.
Švedijai Energetikos tvarumo indekse pirmąją vietą padėjo pasiekti energijos mokesčiai. Iš pradžių jie buvo taikomi dėl fiskalinių priežasčių, tačiau dabar vis labiau tampa instrumentu, skatinančiu naudoti kuo daugiau atsinaujinančių išteklių.
Savo strateginiais tikslais Švedija įvardina konkurencingumą, tvarią plėtrą ir pasiūlos saugumą. Jie taip pat norėtų, kad atsinaujinantys ištekliai ateityje sudarytų mažiausiai bent pusę visos šalies energetikos.
Estija – pirmoji pasieksianti 2020 m. ES tikslus
Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministerijos Energetikos departamento vadovas Timo Tataras savo šalį pristatė, kaip „pakankamai energetiškai savarankišką“.
Didžiąją dalį Estijos energetikos sudaro skalūnai, tačiau vis daugiau energijos pagaminama vėjo ir biomasės jėgainėse. Deginamos dujos patenkina apie 10 proc. visos Estijos elektros energijso paklausos.
T. Tataro teigimu, Estijai dar reikia suplanuoti savo šalies ilgalaikę energetikos strategiją. Tai šiuo metu ir daroma, pirmiausiai perspektyva orientuojama į 2030 m., o vėliau ir į 2050 m.
Praeitą savaitę „Eurostat“ paskelbė, kad Estija greičiausiai bus pirmoji Europos Sąjungos šalis bent 20 proc. galutinės energijos naudosianti iš atsinaujinančių išteklių.
Latvija taip pat nori tapti energetiškai tvari
Latvijos ekonomikos ministerijos Energetikos departamento direktorius Dinas Merirandas visų pirma pristatė savo valstybės energetinius tikslus.
Latvija siekia skatinti konkurencingą energetiką, nes anksčiau jų požiūris į šį sektorių buvo išskirtinis, manyta, kad kiti veiksniai jam įtakos nedaro.
Didžiausią iššūkį latviai mato atsinaujinančių šaltinių srityje, tačiau jie nėra vieninteliai - daugeliui ES šalių sunkiai sekasi vystyti šią sritį konkurencingai.
D. Merirando manymu, pasiekti 2020-iesiems ES nustatytus atsinaujinančios energetikos tikslus bus labai sunku, už tai reikės mokėti vartotojams.
Todėl Latvija ES paramą nori išnaudoti per savivaldybes ir didinti gyvenamųjų namų efektyvumą ir taip sumažinti gyventojų sąskaitas.
Šiuo metu D. Merirandas daugiausiai dėmesio skiria Latvijos energetiniam tvarumui, jis norėtų, kad visa Latvijai reikalinga energija būtų pagaminama šalies viduje.
Lenkija savo energetiką stiprina atomine elektrine
Lenkijos Respublikos ūkio ministerijos energetikos departamento Europos Sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vadovas Waldemaras Lagoda sakė, kad pagrindinis Lenkijos tikslas – jų ir ES energetinės politikos suderinamumas.
Jis pasidžiaugė, kad Lenkija su kitomis šalimis elektros tinklais yra susisiekusi pakankamai gerai, tačiau pridūrė, jog jų galingumas nėra labai didelis.
Šiuo metu Lenkijos šiaurėje statoma pirmoji Lenkijos atominė elektrinė. Ji turėtų pradėti veikti 2020 m.
