Lenkija vilkikų bakuose leidžia įsivežti ne daugiau kaip 200 litrų dyzelino. Dėl to prie Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kas dieną nusidriekia didelės iš Rytų grįžtančių vilkikų, kurių bakuose pilna degalų, eilės.
Teigiama, kad Lenkijos keliu žada pasekti ir Latvija bei Estija. Todėl Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo apsvarstyti galimybę riboti degalų įvežimą ir Lietuvoje.
Seimo Ekonomikos komitetas taip pat ruošiasi apsvarstyti siūlymą mažinti automobilių dujų akcizą. Šiuo metu jis Lietuvoje du tris kartus didesnis nei kaimyninėse valstybėse.
Dėl to lietuviai savo automobiliuose atsisako dujų įrangos ir mieliau perka pigesnius kontrabandinius degalus. R. Žemaitaitis mano, kad valstybei sumažinu akcizus dujoms vairuotojai mieliau rinktųsi legalią, o ne kontrabandinę prekę.
Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas Lukas Vosylius politikus kviečia akcizus degalams peržiūrėti kompleksiškai. Lietuvai krizės metu padidinus akcizus benzinui daugiau nei reikalauja Europos Sąjunga, benzino pardavimas smunka jau kelintus metus iš eilės.
L. Vosylius atmeta transporto kompanijų abejones, ar pasienyje įvedus papildomą kuro bakuose patikrinimą, eilės netaps dar ilgesnės.
„Jei lenkai nustos važinėti per Lietuvą, eilės kaip tik sumažės“, - įsitikinęs jis.
Ekonomikos komiteto darbo grupė taip pat žada diskutuoti dėl prekybos odekolonu, langų skysčiais ir panašiais svaiginimuisi naudojamais produktais griežtinimo.
„Šiuo metu jie į šalį dideliais kiekiais įvežami legaliai, o po to pardavinėjami žmonėms svaigintis“, - pastebi komiteto pirmininkas.
Seime jau svarstoma įstatymo pataisa, kuria siūloma uždrausti prekybą panašiais produktais kioskuose ir kituose nestacionariose vietose.
Esą šiais žmogaus sveikatai kenksmingais skysčiais masiškai svaiginasi asocialūs asmenys, pensininkai ir jaunimas.
R. Žemaitaitis ragina verslininkus patiems dalyvauti demaskuojant nelegalių cigarečių ir alkoholinių produktų gamintojus. Esą verslininkai puikia žino visus pogrindinius fabrikėlius.
Lietuviai ir latviai atviriau pripažįsta, kad pirktų nelegalius degalus, nei estai
„GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad estai labiau nei latviai ar lietuviai ištikimi tam pačiam degalinių tinklui. Baltijos šalių vairuotojai mielai naudojasi degalinių siūlomomis lojalumo kortelėmis – visose trijose šalyse tai daro daugiau nei du trečdaliai vairuotojų, o apie trečdalis Baltijos šalių vairuojančiųjų naudojasi paslaugomis, kurias siūlo degalinės.
Nelegalius degalus už žemesnę kainą pirktų du trečdaliai lietuvių ir latvių, estų tai pripažino tik trečdalis. Apklausoje, atliktoje internetu sausio mėn., dalyvavo beveik 2800 respondentų trijose Baltijos šalyse. Iš visų apklaustųjų kas dieną patys automobilius vairuoja 74 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 54 proc. Latvijoje ir 65 proc. Estijoje. Per apklausą respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie degalų pylimo įpročius ir įvertinti pasitikėjimą degalų rinka.
Per apklausą paaiškėjo, kad estai labiau nei latviai ar lietuviai ištikimi tam pačiam degalinių tinklui. Net 69 proc. kas dieną vairuojančių apklausoje dalyvavusių estų visuomet pilasi degalus iš to paties mažmenininko, o Lietuvoje ir Latvijoje taip elgiasi pusė vairuojančių respondentų.
Visose trijose šalyse daugiau nei du trečdaliai kas dieną vairuojančiųjų pripažino, kad reguliariai naudojasi lojalumo kortelėmis, kurias siūlo degalinės. Apie trečdalis Baltijos šalių vairuojančiųjų naudojasi paslaugomis, kurias siūlo degalinės: draudimo įsigijimu, automobilio plovimu. Tai pripažino 32 proc. lietuvių, 38 proc. latvių ir 24 proc. estų.
Apibendrindama tyrimo rezultatus „GFK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Lietuvoje Laura Astrauskienė pasakojo, kad daugiau lietuvių ir latvių prisipažino, jog pirktų nelegalius degalus.
„Paklausti, ar pirktų nelegalius degalus už žemesnę kainą, Lietuvoje ir Latvijoje du trečdaliai teigė, kad pirktų, o Estijoje – tik trečdalis, – apklausos rezultatus komentavo L. Astrauskienė, – Patikslinus ar, jei norėtų pirkti nelegalius degalus, žinotų į ką kreiptis ir kur pirkti, daugiausia atsakiusių, kad žino, – Lietuvoje, net 55 proc. kas dieną vairuojančių. Latvijoje – 47 proc., o Estijoje mažiausiai – 21 proc.“
Per apklausą paaiškėjo, kad Baltijos šalių vairuotojai, sudalyvavę apklausoje, vidutiniškai degalams išleidžia 51–100 eurų per mėn. Lietuvoje tokią sumą degalams išleidžiančių yra 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 34 proc. Dar 29 proc. estų vidutiniškai per mėn. degalams išleidžia 100–150 eurų, kitose šalyse šią sumą išleidžiančių degalams yra mažiau.
Tikinčiųjų, kad degalai visose jų šalies degalinėse yra tos pačios kilmės šalies, yra tik 35 proc. lietuvių, latvių – 55 proc., o estų – 42 proc. Apklaustųjų taip pat teirautasi, ar jie sutinka, jog degalų mažmenininkų pelningumas žemas. Tik apie 10 proc. sutiko su šiuo teiginiu: 10 proc. lietuvių, 11 proc. latvių, 6 proc. estų.
Tačiau nesutinkančių su šiuo teiginiu dauguma: 75 proc. lietuvių, 74 proc. latvių, 74 proc. estų. Su degalų kokybės problemomis yra susidūrę pusė visų trijų šalių vairuojančiųjų. Paprašyti įvertinti, kaip pasitiki degalų rinka savo šalyje, respondentai pasiskirstė per pusę – apie 50 proc. visose šalyse šia rinka pasitiki. Visose trijose šalyse respondentai įvertino šį sektorių septynių balų sistemoje: nuo 1 – visiškai nepasitiki iki 7 – visiškai pasitiki.
„Pasitikėjimas degalų rinka Baltijos šalyse yra labai vidutiniškas, palyginti su kitų sektorių pasitikėjimo rodikliais. Rezultatai parodė, kad lietuviai ir latviai jį vertina geriausiai – įvertinimų vidurkis buvo 4,5 balo, Latvijoje – 4,5 ir Estijoje – 4,2 balo iš 7 galimų, – teigia L. Astrauskienė. – Antai pasitikėjimas draudimo sektoriumi siekia 4,7 balo, bankais – 4,5 balo, IT sektorius ar valstybinė televizija – 5,1 balo, mažmeninės prekybos tinklais – 4,5 balo, – gautus rezultatus apibendrino L. Astrauskienė.
