Svarstydamas skalūnų dujas Seimas gali smogti ir naftos gavybai

Žemės gelmių įstatymo pakeitimo projektas, kurio pagrindinis tikslas – sureguliuoti skalūnų gavybos standartus Lietuvoje – gali nejučia kilstelėti mokesčius naftos ir dujų gavybos bendrovėms.

„Tas mokestis yra diskutuotinas. Lenkijoje lygtai yra 35 proc., JAV – apie 50 proc. Mes žiūrėjome į pasaulio praktiką, bet jos Europoje nėra, nes Europoje jos neišgauname“, -kalbėjo A. Salamakinas.<br>R. Neverbickas
„Tas mokestis yra diskutuotinas. Lenkijoje lygtai yra 35 proc., JAV – apie 50 proc. Mes žiūrėjome į pasaulio praktiką, bet jos Europoje nėra, nes Europoje jos neišgauname“, -kalbėjo A. Salamakinas.<br>R. Neverbickas
Daugiau nuotraukų (1)

Aurimas Abišala

May 9, 2013, 5:38 PM, atnaujinta Mar 7, 2018, 12:08 AM

Pagal dabartinę tvarką šiuo metu už naudinguosius išteklius įmonės turi sumokėti 4-20 proc. bazinio mokesčio tarifo.

Planuojama, kad skalūnų dujas išgaunanti bendrovė turėtų mokėti daugiau – gal net iki 40 proc. bazinio mokesčio. Tam, kad kiti gavėjai nesijaustų pamiršti, žadama visus mokesčius suvienodinti.

„Kodėl vienų angliavandenilių mokestis turėtų būti dvigubai didesnis, nei kitų? Siūloma projekte pakeisti ir tradicinių išteklių mokestį“, - ketvirtadienį radijo laidoje „Laisvoji banga“ kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos viršininkas Juozas Mockevičius.

Kol kas dar nėra apsispręsta, kokio dydžio turėtų būti padidintas mokestis.

„Tas mokestis yra diskutuotinas. Lenkijoje lygtai yra 35 proc., JAV – apie 50 proc. Mes žiūrėjome į pasaulio praktiką, bet jos Europoje nėra, nes Europoje jos neišgauname“, - toje pačioje laidoje kalbėjo Aplinkos komiteto, kuris svarsto aukščiau minėtus pokyčius, pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Kitas pakeitimas, kuris bus skirtas vien tik skalūnų dujų gavėjams – jie turės atskleisti, kokios cheminės medžiagos bus panaudotos gavybos procese.

Manoma, kad tai neturėtų tapti didele problema, mat pagal Europos teisę, gręžimus atliekančios bendrovės vis tiek privalėtų informuoti apie chemikalų sudėtį – šiuo atveju Lietuvos įstatymai tiesiog „pasivytų“ Europos normas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.