Valdžia žada ne tik skatinti daugiabučių namų renovaciją, bet ir atnaujinti savivaldybių katilines. Šį brangų projektą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos paramos, kuri Lietuvai bus skirta nuo 2014 m.
Teigiama, kad šiluma atpigs, kai savivaldybių įmonės, dabar naudojančias brangias dujas, po modernizacijos pereis prie biokuro.
Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius aiškino, jog skaičiavimas, kad šiluma atpigs maždaug ketvirtadaliu, pagrįstas dabartine situacija. Savivaldybėse, kuriose šilumai gaminti naudojamos dujos, šiluma yra ketvirtadaliu brangesnė.
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog šilumos kainos galėtų pradėti mažėti nuo 2015 m. Viskas priklauso nuo savivaldybių operatyvumo.
Vyriausybė taip pat žada tobulinti prekybos biokuru tvarką, nes pastaruoju metu pastebėta, kad šį verslą taip pat mėginama monopolizuoti, tarpininkai išpučia biokuro kainą.
„Išlaidos už šilumą sudaro didelę šeimos biudžeto dalį. Tai yra didžiausia problema energetikos sektoriuje“, - tvirtino premjeras.
Daugiausiai problemų šilumos ūkyje, anot Vyriausybės atstovų, yra didmiesčiuose ir dvidešimtyje mažesnių rajoninių savivaldybių.
Brangiausiai už šilumos kilovatvalandę šiais metais moka Anykščių gyventojai – 36 centus, o mažiausiai – Ignalinos gyventojai – 19 centų. Į savivaldybių, kur šiluma labai brangi, sąrašą patenka Pakruojis, Joniškis, Prienai, Šalčininkai, Trakai, Druskininkai, Biržai, Vilkaviškis, Alytus, Palanga, Jonava, Visaginas, Šakiai, Kaunas, Telšiai, Kazlų Rūda, Skuodas, Marijampolė, Vilnius, Klaipėda ir Akmenė.
Iš pradžių Vyriausybė ketina parengti nacionalinę šilumos ūkio modernizavimo programą, kurios pagrindu bus renovuojamos savivaldybių įmonės.
„Visose savivaldybėse bus numatytos aiškios plėtros kryptys, tai yra įvertintas kogeneracijos ir biokuro vystymo potencialas, pastatų renovacijos apimtys ir nustatyti konkretūs tikslai ir sprendiniai. Programų sprendiniai taps savivaldybių šilumos ūkio pertvarkos planais, kurių įgyvendinimui bus panaudota 2014-2020 metų Europos Sąjungos parama“, - pasakojo premjeras.
Savivaldybės turės rengti projektus katilinių modernizacijai. Iš Europos Sąjungos fondų jos galės tikėtis 50 proc. paramos. Likusias lėšas turės įnešti iš savo kišenės, ieškoti privačių investuotojų arba prašyti valstybės pagalbos.
Žadama, kad paraiškas paramai gauti savivaldybės galės pradėti ruošti ir teikti dar šiais metais.
Premjeras taip pat informavo, kad artimiausiu metu ketinama atsisakyti per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) remti elektrą ir šilumą vienu metu gaminančias kogeneracines jėgaines, kurių statybai buvo panaudota Europos Sąjungos parama.
„Kogeneracijos įrenginiuose, kuriems buvo skirta Europos Sąjungos parama, pagaminta elektros energija bus realizuojama rinkos sąlygomis. Bus atsisakoma rėmimo per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir tokiu būdu bus sutaupoma iki 200 mln. litų per metus“, - sakė A. Butkevičius.
Premjeras tikisi, kad Vyriausybės planuojami pakeitimai savivaldybių įmones paskatins keistis, investuoti pinigus į atsinaujinimą.
