Simbolinę atidarymo juostelę perkirpo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvoje viešintis Suomijos prezidentas Sauli Niinisto.
Lietuvos ir Suomijos vadovus jėgainės prieigose pasitiko būrelis protestuotojų su plakatais.
„Šio projekto vertė – pigesnė šiluma gyventojams. Tai reiškia ir daug mažesnę priklausomybę nuo dujų monopolio ir sveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų, ko ypač trūksta Lietuvoje“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ji negailėjo gerų žodžių Suomijai, kurioje verslas esą vykdomas skaidriai. „Lietuvai reikia naujų technologijų, švaros, pigesnės šilumos - ši įmonė tai ir suteiks. Tai pavyzdys mums. Mūsų šaliai reikia ne tik piniginių investicijų, bet ir skaidrios politinės bei verslo kultūros investicijų“, - pabrėžė prezidentė. Ji paragino kitus didžiuosius miestus sekti Klaipėdos pavyzdžiu.
Pasitiko su plakatais
Į atidarymo iškilmes atvykusius Lietuvos ir Suomijos vadovus pasitiko būrelis protestuotojų. Žmonės baiminasi, kad deginant atliekas bus teršiamas oras. Gyventojai reikalauja, kad jėgainės prieigose būtų pastatyta taršos matavimo stotelė. Jie taip pat nerimauja, kad deginti vežamos esą nerūšiuotos atliekos.
Tačiau jėgainės vadovai patikino, jog sumontuota dūmų valymo sistema veikia puikiai ir jau pirmieji aplinkos matavimai parodė, kad tarša nuo kelių iki keliasdešimties kartų mažesnė už leistinas normas. Iš gyventojų surinktos atliekos sąvartyne rūšiuojamos rankomis – iš bendro šiukšlių kiekio išrenkamas plastikas, metalas ir stiklas.
Jėgainės vadovai žada, jog jau su naujausiais taršos matavimo duomenimis internete galės susipažinti visi norintieji. Informaciją žadama atnaujinti kasdien.
Žada mažesnę šilumos kainą
Bendra investicijų į jėgainę suma siekia 435 mln. litų. Ji pastatyta per dvejus metus. Jėgainė galutinai pripažinta tinkama naudoti tik šiandien, mat iki tol nepavyko gauti leidimų iš Valstybinės darbo inspekcijos, taip pat Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centro. J. Duonėlos teigimu, valstybinė komisija, turinti pripažinti objektą tinkamu naudoti, susirinko tik gegužės 9-ąją. Dar savaitės esą prireikė ištaisyti nurodytus trūkumus.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas patikino, kad išspręstos problemos ir dėl Lypkių kaimo gyventojų, kurie, pradėjus statyti jėgainę, atsidūrė jos sanitarinėje zonoje. Šiuo metu kaime vis dar gyvena 4 šeimos, dar dvi persikėlė gyventi kitur, nors čia tebėra deklaravusios gyvenamąją vietą.
Teigiama, jog pradėjus deginti atliekas, šilumos kaina klaipėdiečiams turėtų mažėti. Tačiau bendrovės „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela negalėjo atsakyti, kiek ir nuo kada kaina mažės. „Mes parduosime šilumą „Klaipėdos energijai“ už 11 ct už kilovatvalandę, tačiau kokią kainą ji šilumą parduos vartotojams, neaišku“, - teigė J. Doniela. „Klaipėdos energija“ šiuo metu klaipėdiečiams šilumą parduoda už 18 ct/kWh.
Europoje - šimtai jėgainių
Suomijos koncerno valdoma jėgainė bandomuoju režimu pradėjo veikti jau šių metų pradžioje. Pirmiausiai pradėta deginti biokurą. Po kelių savaičių pradėtos vežti ir deginti išrūšiuotos buitinės ir pramoninės atliekos.
Jėgainės šiluminė galia - 50 MW, elektrinė – 20 MW. Per metus ji pagamins apie 140 GWh elektros ir apie 400 GWh šilumos energijos. Tai sudaro maždaug 40 proc. Klaipėdai reikalingo šilumos kiekio. Šilumai ir elektrai gaminti naudojamas ir biokuras. Jis sudarys trečdalį viso kuro, likusi dalis energijos bus gaminama iš buitinių ir pramoninių atliekų. Dirbdama visu pajėgumu per metus jėgainė sunaudos apie 100-130 tūkst. tonų buitinių atliekų, tiek, kiek surenkama visame Klaipėdos regione.
95 proc. jėgainės akcijų valdo bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, 5 proc. – uostamiesčiui šilumą tiekianti „Klaipėdos energija“. Jėgainėje pagaminta šiluma bus tiekiama į miesto šilumos tiekimo sistemą, elektros energija – į elektros tinklus.
Europoje iš viso veikia per 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei pusšimtis tokio tipo jėgainių. Manoma, jog Lietuvai visiškai užtektų trijų, norint tinkamai panaudoti išrūšiuotas atliekas ir apsirūpinti pigesne energija.
