Ar tonas šiukšlių prikaupusi Lietuva paseks šių valstybių pavyzdžiu? Septynerių metų prireikė, kol Suomijos koncernas „Fortum“ Klaipėdoje atidarė pirmąją atliekas deginančią termofikacinę elektrinę. Šį projektą nuo pradžių lydėjo aršūs gyventojų protestai, kuriuos dar labiau kurstė būrys politikų.
Vos įkėlę koją į Lietuvos šilumos rinką suomiai suprato – jie čia nėra laukiami. Su didžiausiu pasipriešinimu teko susidurti Vilniuje. Sostinės savivaldybė iki šiol nesutinka duoti leidimo pradėti jėgainės statybos procesą, nors kitos institucijos kliūčių tam nerado.
Kreipėsi į prokurorus
Žvalgytuves Lietuvoje koncernas „Fortum“ pradėjo dar prieš gerą dešimtmetį. 2001-aisiais jis domėjosi Kauno termofikacinės elektrinės pardavimo konkursu. Tačiau tuokart jo nelaimėjo – elektrinę įsigijo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.
Galimybes statyti termofikacines elektrines Lietuvoje koncerno „Fortum“ vadovai aptarė su visų didžiųjų miestų savivaldybėmis. Bet kol kas įgyvendinti planus pavyko tik uostamiestyje, nors iki statybų pradžios teko įveikti stiprų visuomenės ir kai kurių politikų pasipriešinimą. Skundai pasiekė ir teisėsaugos institucijas.
Klaipėdos tarybos nariai Naglis Puteikis, Viačeslavas Titovas ir Viktoras Šeršniovas pareikalavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra ištirtų elektrinės miesto pašonėje statybų teisėtumą. Prie vietinių politikų prisijungė Seimo nariai Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, Evaldas Jurkevičius.
Politikų ir visuomeninių organizacijų skundus nagrinėjusi prokuratūra konstatavo, jog nėra pagrindo inicijuoti teisminį procesą, kad būtų panaikinti su termofikacinės elektrinės statyba Klaipėdoje susieti administraciniai aktai, teritorijų planavimo dokumentai.
Kaune darbai įpusėjo
2011-ųjų vasarį, nepaisydama gyventojų protestų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba leido Laisvojoje ekonominėje zonoje statyti jėgainę.
„Lengviausiai užmegzti ryšius mums pavyko su Klaipėdos valdžia, kitur mus tiesiog ignoravo. Matyt, buvome nepriimtini investuotojai“, - svarstė bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ direktorius Vitalijus Žuta.
Jau kitų metų rudenį šiluma, pagaminta iš atliekų, turėtų būti tiekiama ir Kauno gyventojams. V. Žuta Lrytui teigė, jog pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, tuo pat metu vyksta ir jėgainės projektavimo darbai. Jeigu viskas vyks sklandžiai, kitų metų rugpjūtį tikimasi gauti leidimą statybai. Kauno laisvojoje zonoje iškilsianti jėgainė bus galingesnė už Klaipėdos – jos elektrinė galia sieks 31 MW, o šiluminė -75 MW.
Vilniaus siena - nepramušama
Sunkiausiai Suomijos koncernui sekasi skverbtis į Vilniaus šilumos gamybos ir tiekimo rinką. Didžiausia ir pagrindine kliūtimi tapo Vilniaus miesto savivaldybė.
“Fortum Heat Lietuva” vadovo V. Žutos teigimu, visos valstybinės institucijos suderino projekto vystymo planą, išskyrus Savivaldybės administraciją. Ši jau du kartus atmetė bendrovės prašymą. Neseniai ji kreipėsi į Savivaldybės tarybą, kad ji įpareigotų administraciją priimti sprendimus. Kompanija jau yra įsigijusi sklypą elektrinės statybai pramoninėje sostinės zonoje, netoli Grigiškių.
Vilniuje iš šiukšlių gaminti šilumą siekia ir „Vilniaus energiją” valdanti „Dalkia”. Vilniaus meras Artūras Zuokas yra pareiškęs, kad sostinėje tokia gamykla iškils iki 2016 metų, nes prieš tai reikia pastatyti ir atliekų rūšiavimo įmonę.
2010 metais šalia Gariūnų atliekų deginimo gamyklą norėjo statyti prancūzų kompanija „Constructions Industrielles de la Mediterranee” kartu su „Icor” (buvusi „Rubicon”).
Tačiau pasipriešinus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir daliai visuomenės projekto nutarta atsisakyti.
Europoje iš viso veikia per 400, Prancūzijoje apie 130, Skandinavijoje – daugiau nei pusšimtis atliekas deginančių jėgainių. Manoma, jog Lietuvai visiškai užtektų trijų, norint tinkamai panaudoti išrūšiuotas atliekas ir apsirūpinti pigesne energija.
