Lietuva turi mėnesį sutarti su „Nukem Technologies” dėl tolesnio darbo kartu.
Birželį susirinksiantys IAE uždarymą finansuojantys donorai iš įvairių šalių spręs, kaip elgtis.
Jei mūsų šalies valdžia neis į kompromisą, situacija gali tapti komplikuota, o pinigai ir toliau liks įšaldyti. Dar blogiau – jie gali būti išleisti kitoms reikmėms.
Tai „Lietuvos rytui” sakė Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinio direktorato direktorius branduolinei energijai Peteris Farossas.
Panaudoto branduolinio kuro saugyklos finansavimas įšaldytas jau beveik pusmetį. Donorai sustabdė finansavimą gruodį, kai to paprašė buvusi Lietuvos Vyriausybė.
– Lietuva nerimauja, kad prie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo teks prisidėti ir iš savo biudžeto. Ar išties yra tokia tikimybė? – paklausėme P. Farosso.
– Reikėtų prisidėti ir iš savo kišenės, jei siektumėte didesnio finansavimo iš šalių donorių. Žinoma, valstybėms narėms pernelyg brangu finansuoti atominių elektrinių uždarymą, tad tam yra numatyta didelė Europos Sąjungos parama.
2014–2020 metų laikotarpiu elektrinių uždarymo finansavimas ne mažėja, o didėja. Tačiau uždaryti atominę elektrinę yra išskirtinai Lietuvos atsakomybė.
Lietuva turėtų apskaičiuoti, kiek tai kainuos po 2020 metų ir kiek šaliai reikės prisidėti. Tokios atominės elektrinės uždarymas yra ilgas procesas. ES tikisi pratęsti finansavimą ir po 2020 metų, tačiau šalis turi ruoštis ir kitiems finansavimo modeliams.
– Tačiau uždarymo finansavimas dabar yra sustabdytas. Ar yra vilties, kad jis netrukus bus atnaujintas?
– Finansavimas ne sustabdytas, o tiesiog suspenduotos lėšos vienam projektui tol, kol baigsis konfliktas tarp elektrinės bei „Nukem/GNS” konsorciumo. Mes bendraujame su abiem pusėmis, ne kartą lankiausi Lietuvoje, esu susipažinęs su situacija. Pažangą matau, tačiau galutinio rezultato nėra.
Birželio viduryje vyks donorų konferencija, kurioje bus sprendžiama dėl finansavimo atnaujinimo. Kol nėra sprendimų Lietuvoje, tol sunku pasakyti, ką nuspręs donorai. O sprendimų gali būti įvairių.
Uždarymo projektai Lietuvoje vėluoja trejus ir daugiau metų. Mes kartu su nauja Lietuvos Vyriausybe sprendžiame daug klausimų, susijusių su saugumu vykdant elektrinės ardymo darbus, išgabenant panaudotas branduolines atliekas. Turime rasti sprendimus.
– Ar tiesa, kad jei nebus išspręstos problemos dėl B1 projekto – laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos, nebus finansuojami B2, 3, 4 projektai – kietųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas?
– Kaip ir sakiau, kuro saugyklos statybos finansavimas sustabdytas. Jei nebus išspręstos santykių problemos, tai atsispindės ir finansuojant B2, 3, 4 projektus.
Pirmiausia reikia išgabenti panaudoto branduolinio kuro kasetes. Kol stringa statybos, kol panaudotas kuras tebėra reaktoriuose, tol kyla saugumo klausimas.
– Kokią matote naujų atominių elektrinių ateitį Europos Sąjungoje?
– Mes neskatiname statyti ar nestatyti, nes tai yra kiekvienos valstybės narės apsisprendimo reikalas. Žinoma, šiuo metu į atominę energetiką daugiau investuojama Rytuose – Kinijoje, Indijoje, Pietų Korėjoje, o ne Europoje.
Tačiau nereikia pamiršti, kad ES turi bendrą tikslą mažinti taršą. O atominės elektrinės būtų išeitis. Manau, kad atominė energetika gali būti konkurencinga, suteikti būtiną energijos balansą, nes saulė ir vėjas Europoje skirtingai generuoja elektrą.
Tačiau su atomine energetika siejamos dvi didelės problemos – saugumas ir panaudoto branduolinio kuro saugojimas.
Sustabdė prieš pusmetį
Gruodžio viduryje Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), remiamas šalių donorų, sustabdė Ignalinos atominės elektrinės laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos finansavimą.
Toks sprendimas buvo priimtas, nes elektrinė ir projektą įgyvendinantis konsorciumas „Nukem” nesugebėjo išspręsti jau daugiau nei dvejus metus trunkančio ginčo, kaip konkrečiai įgyvendinti projektą.
Reaktoriai gali būti išmontuoti tik tada, kai panaudotas branduolinis kuras yra saugiai saugomas. Vėluojant statyti saugyklą kyla grėsmė, kad bus vėluojama ir bendrai įgyvendinti patį projektą. Lietuva pati prašė įšaldyti projektą.
Tuo metu Energetikos ministerijai vadovavo Arvydas Sekmokas. Lietuvos pusė teigė, kad pinigai projektui turi būti įšaldyti tol, kol bus sureguliuotas kuro konteinerių saugumo užtikrinimo klausimas.
Jeigu vis dėlto sutarimo nebus surasta, pinigai galės būti naudojami kitiems tikslams.
